Oras, maistas, vanduo ir miegas – bene svarbiausi žmogaus gyvybės palaikymo komponentai. Miegodamas žmogus praleidžia maždaug trečdalį viso savo gyvenimo. Miego kokybė turi didžiulę įtaką asmens darbingumui, nuotaikai, savijautai.
Svarbiausia – miego kokybė
Prastu miegu skundžiasi apie 40 procentų žmonių. Kasmet jų skaičius vis didėja. Po nakties jie būna nepailsėję, mieguisti, sutrinka dėmesys bei atmintis. Pasak Miego sutrikimų diagnostikos laboratorijos gydytojos Ramintos Masaitienės, suaugusiam žmogui būtina miegoti 7-8 valandas per parą. „Jei žmogus miegui skiria mažiau nei 5 valandas ar daugiau nei 9 valandas – tai jau yra kenksminga. Pats geriausias ir tinkamiausias miegas yra iki vidurnakčio“, – tikina R.Masaitienė. Anot jos, jei žmogus miegui neskiria tinkamo valandų skaičiaus, tai gali turėti neigiamos įtakos ne tik darbingumui ir nuotaikai, bet ir sukelti rimtų sveikatos sutrikimų. Sutrikus miegui, žmogų gali kamuoti nuovargis, didėti kraujo spaudimas, mažėti atsparumas įvairioms infekcijoms, blogėti atmintis. Dėl miego sutrikimų žmogus per mėnesį vidutiniškai praranda šešias darbingas dienas. „Nustatyta, kad iki 25 proc. visų autoįvykių sukelia turintys mieguistumą dienos metu, o 50 proc. autoavarijų, kuriose žūsta žmonės, sukelia mieguisti vairuotojai“, – statistinius duomenis pateikė medikė.
Knarkimas – viena iš prasto miego priežasčių
Pasak R.Masaitienės, dažniausias nevisaverčio, prastos kokybės ar nepakankamos trukmės miego rodiklis – mieguistumas dieną. „Mieguistumas – ne visuomet signalizuoja apie rimtus sveikatos sutrikimus. Tai gali būti ir knarkimo išdava, todėl būtina išsitirti“, – tikina specialistė.
Tyrimais nustatyta, kad kas penktas sulaukęs 30 metų amžiaus žmogus knarkia, su amžiumi šis skaičius didėja. 42 proc. visų knarkiančiųjų sudaro moterys, 60 proc. – vyrai. Du trečdaliai žmonių sako, kad girdi, kaip jų partneriai knarkia, o 6 iš 10 žmonių sako žinantys, jog patys knarkia. Net 85 procentai knarkiančiųjų skleidžia 40 decibelų garsą, o tai tolygu greitkeliu važiuojančio automobilio garsui.
Kenčia ne tik knarkiantysis, bet ir aplinkiniai
Kova su knarkimu vyksta jau ne vieną šimtmetį. JAV patentų ir prekės ženklų biuras pirmąjį išradimą šioje srityje užregistravo bene 1874 metais. Nuo to meto buvo užfiksuota keli šimtai įvairiausių antiknarkimo įrenginių, kai kurie jų buvo net pradėti gaminti. Vienas tokių – autonominis elektroninis prietaisas, jis buvo tvirtinamas prie ausies ir turėjo miniatiūrinį mikrofoną, kuris fiksuodavo knarkimo garsą bei stiprumą, be to, šis prietaisas turėjo ir atgalinio signalo generatorių. Kuomet žmogus pradėdavo knarkti, sustiprintas signalas būdavo pasiunčiamas jam į ausį ir pažadindavo. Vis tik, didžioji dauguma tokių išradimų taip ir liko pagaminti vienu egzemplioriumi.
Danijos kompanijos TannerMedico A/S atstovo, šią savaitę Lietuvos medikams pristačiusio naują kovos su knarkimu preparatą, Jan Otzen teigimu, keistų kovos būdų su knarkiančiaisiais galima aptikti ir šiais laikais. „Tiek Australijoje, tiek Jungtinėje Karalystėje yra viešbučių, kurie ištisus aukštus paskiria tylai. Šiuose aukštuose dirba tarnautojai, kurie išgirdę knarkimą, beldžia į duris ir žadina svečią“, – pasakojo Jan Otzen.
Niekaip negalintys išsimiegoti aplinkiniai yra sugalvoję įvairiausių būdų, kaip bent kelioms akimirkoms nutraukti miegančiojo knarkimą. Populiariausi jų – užspausti nosį; paversti ant šono; pašvilpti; prie senų marškinėlių nugaros prisiūti kišenę, į ją įsiūti teniso kamuoliukus, kurie atsigulus ant nugaros sukeltų diskomfortą. Ir kraštutiniai – rinktis atskirus miegamuosius arba keisti partnerį ar partnerę.
Knarkimas – signalas apie rimtą sveikatos sutrikimą
Knarkimas – ne tik socialinė problema, tai gali būti signalas apie sveikatos sutrikimus. Knarkti pradedama peršalus, turint nosies ar gerklės defektą. Tačiau knarkimas gali išduoti apie kur kas rimtesnius sveikatos sutrikimus, tokius, kaip miego apnėja. Miego apnėja – tai kvėpavimo sustojimas miego metu, trunkantis daugiau nei 10 sekundžių. Tuo tarpu, žmogui, sergančiam obstrukcinės miego apnėjos sindromu, tokie kvėpavimo sustojimai gali kartotis daug kartų per valandą.
Remiantis įvairių epidemiologinių tyrimų duomenimis, bendras obstrukcinės miego apnėjos sindromo paplitimas siekia 4 procentus, o 40 – 60 metų amžiaus vyrų tarpe – apie 8 procentus.
Iki šiol nėra visiškai aiškus šio susirgimo išsivystymo mechanizmas. Tačiau neabejotinai tam įtakos turi anatominiai (trumpas kaklas, siauri viršutiniai kvėpavimo takai, didelis liežuvis, mažas apatinis žandikaulis, o taip pat adenoidų ar tonzilių padidėjimas) bei funkciniai pakitimai, atsirandantys miego metu.
Sutrinka išgirdę pasekmes
Pasak R.Masaitienės, pagrindiniai miego apnėjos požymiai – knarkimas, mieguistumas dieną, kvėpavimo sustojimas nakties metu. „Deja, nors miego apnėjos sindromu dažniau kenčia vyrai, jie neskuba gydytis. Retai kuris susimąsto išgirdęs pagrindinius šio susirgimo požymius. Tačiau juos stebuklingai paveikia gretutiniai požymiai, ypatingai – impotencija“, – tikino medikė.
Taip pat miego sutrikimų diagnostikos laboratorijos gydytoja įspėja, kad asmenys, sergantys miego apnėjos sindromu, kenčia ne tik patys. Gąsdinantis knarkimas su kvėpavimo sustojimais, mieguistumas dieną, atsiradęs lytinės funkcijos sutrikimas, neretai tampa šeimos nesutarimų ar net skyrybų kaltininkais.
Vis tik, jei jūsų knarkimas nėra rimto susirgimo pranašas, jo galite išvengti numetę svorio, vengdami alkoholio, pakeitę pagalvę ar miegojimo padėti, vartodami pakankamai skysčių ar tiesiog purškalo pagalba „atverę nosį“.
„Danijoje apklausėme keleto vaistinių darbuotojus, ką jie pirmiausiai pasiūlo nuovargiu bei prastu miegu besiskundžiančiam žmogui. Paaiškėjo, kad vitaminus. Vis tik natūraliai vaistininkui pirmiausia turėtų kilti klausimas: „Ar jūs knarkiate?“. Nes būtent knarkimas yra didžiausia nuovargio priežastis“, – sakė Jan Otzen.