pasta

Sekmadienio receptas: kaip paruošti įdarytus itališkus makaronus?
Sekmadienio receptas: kaip paruošti įdarytus itališkus makaronus?

Šiandien iš šio mergaitiško, romantiško ir pozityvaus dienoraščio nusirašėme sotaus Cannelloni arba įdarytų itališkų makaronų receptą.

Sekmadienio receptas - pasta su pikantišku viduržemio jūros padažu
Sekmadienio receptas – pasta su pikantišku viduržemio jūros padažu

Šiandien iš šio mergaitiško, romantiško ir pozityvaus dienoraščio nusirašėme greitai pagaminamos ir neįprastos pastos su pikantišku viduržemio jūros padažu receptą.

Sekmadienio receptas - šiltos pastos salotos su kukurūzais ir feta
Sekmadienio receptas – šiltos pastos salotos su kukurūzais ir feta

Šiandien iš šio mergaitiško, romantiško ir pozityvus dienoraščio jaukiems pietums nusirašėme šiltų pastos salotų su kukurūzais ir feta receptą.

10 faktų apie tikrą itališką pastą
10 faktų apie tikrą itališką pastą

Dauguma mėgsta itališkus makaronus, arba kitaip vadinamą pastą, tačiau ar tikrai visi moka ją teisingai paruošti? Keletas naudingų patarimų Jums. Itališki makaronų patiekalai arba, kaip dabar jau įprasta vadinti, pasta įsitvirtino mūsų valgiaraščiuose, tačiau ar viską žinome apie jų kilmę, paruošimą ir vartojimą? Štai, keletas mitų ir faktų, kuriais pasidalijo „Vapiano“, Vilniuje veikiančio Viduržemio jūros regiono virtuvės restorano, šefas Tomas Pipiras.

1. Nors pasta siejama su Italija, ilgai buvo manoma, jog makaronai į Europą atkeliavo XIII a. Tada iš tolimosios Kinijos, kur vadinamieji nūdlai buvo vartojami kelis tūkstančius metų, arčiau namų juos pargabeno keliautojas Marko Polo. Iš pradžių šis kulinarinis atradimas išpopuliarėjo visos Italijos miestuose-valstybėse ir arabų šalyse, tik vėliau išplito po visą senąjį kontinentą.
2. Vis dėlto pastaruoju metu dažnai pasigirsta kita nuomonė: esą makaronus nuo seno gamino dabartinėje vidurio Italijoje gyvenę etruskai, tauta, vėliau užkariauta ir įjungta į Romos imperiją. Jie gamino miltų ir vandens mišinį, vadintą lagane – kai kuriuose šiuolaikinės Italijos regionuose šis žodis vis dar vartojamas, iš jo, beje, kilo ir „lazanijos“ pavadinimas.
3. Pastos kokybei svarbiausia – receptūra ir manų bei vandens santykis. Nuo tinkamų makaronų sudėtinių dalių priklauso ir galutinis patiekalo skonis. Taigi tiek parduotuvėje pirkta, tiek naminė pasta turėtų būti pagaminta iš tinkamomis proporcijomis sumaišytų aukščiausios rūšies manų mišinio bei vandens. „Vapiano“ šefas pažymi: jei makaronai kokybiški, virimo metu neišsiskiria krakmolas.
4. Jei pasirinkote tinkamos sudėties makaronus, nereikės naudotis „močiutės“ receptais ir į vandenį, kuriame verda pasta, pilti aliejaus ar skalauti makaronus po šaltu vandeniu. Tai netinkami metodai. Kadangi, kaip minėta, verdami geros sudėties makaronai neišskiria krakmolo, jie nesulips.
5. Taip pat nesulipimui ir pastos skoniui labai svarbus ir tinkamas virimo laikas. Pasūdytame vandenyje makaronai turi būti verdami tiek, kiek rekomenduojama, priklausomai nuo formos – juk spagečiai verda trumpiau, kaspinėliai – ilgiau. Svarbiausia prisiminti, kad makaronų ruošimo meno raktažodis – al dente. Itališkai šis kulinarinis terminas reiškia „į dantis“ arba idealų pastos kietumą – išvirusi ji turi būti standi ir jokiais būdais ne per minkšta.
6. Ruošiant makaronų patiekalus, dėmesį verta atkreipti ir į jų rūšį, kurių suskaičiuojama per 600. Kiekviena jų nevienodai sugeria padažą, o ir skirtinga forma sužadina vis kitus skonio receptorius.
7. Kadangi žmogus pirmiausiai valgo akimis, verta išnaudoti žaismingas makaronų formas, nes vizualinė jos dermė su padažu kuria bendrą patiekalo kompoziciją. Be to, reikia nepamiršti, kad nors padažas ir vaidina svarbią rolę, pagrindiniu smuiku lėkštėje griežia pasta.
8. Ruošiant patiekalo akcentą, padažą, kečupą reikėtų pamiršti. Geriausia naudoti savo sultyse konservuotus pomidorus ar jų tyrę. Padažo ruošimo procese, kaitinant keptuvėje, svarbu naudoti ne pirmo, o bent jau antrojo spaudimo alyvuogių aliejų, taip neišsiskiria kancerogeninės medžiagos. Tačiau atkreipkite dėmesį, kad nusprendę išvirta pastą gardinti tik aliejumi, kuris nebus kaitinamas, tuomet naudokite ypač tyrą pirmojo spaudimo alyvuogių aliejų. Tas pats galioja ir salotoms.
9. Paklaustas, ar pasta nekenkia dailioms linijoms, kurios ypač aktualios moterims, „Vapiano“ šefas T. Pipiras sako, jog šie nuogąstavimai nepagrįsti ir pasiūlo prisiminti Italijos kino legendos ir grožio etalono, Sofijos Loren, kultinę frazę, esą už savo figūrą, ji turi būti dėkingą spagečiams. Be to, tokį maistą pataria drąsiai valgyti ir medikai-dietologai, o mitybos piramidėje makaronai kartu su duona sudaro jos bazę. Angliavandeniai – geriausias, greitai skylantis energijos šaltinis.
10. Vis dėlto jei išskirtinai prižiūrite linijas, „Vapiano“ virtuvė šefas rekomenduoja stiprius padažus, pavyzdžiui, carbonara su grietinėle ir šonine ar bolognese su faršu, keisti lengvesniais – pomidorų ir bazilikų arba pesto, gaminamu iš ypač tyro aliejaus, šviežio baziliko, parmezano ir pinijų (ne indiškų!) riešutų.

Dantų pasta: kada kokia tinka
Dantų pasta: kada kokia tinka

Užėjus į prekybos centrą akys raibsta nuo įvairių dantų pastų gausos. Vienos jų įprastos, kitos – gelio pavidalo. Kai kurios labai spalvingos, gražios, įvairių skonių, skirtos vaikams ir paaugliams. Yra pastų, skirtų dantų balinimui, pastų rūkaliams. Kada ir kokią pastą rinktis?
Higieninės pastos
Higieninės dantų pastos neturi veikliųjų, gydomųjų medžiagų, bet gerai valo, putoja, malonaus skonio.
Jos tinka labai mažiems vaikams, kurie gali pastą praryti. Taip pat tinka žmonių, neturinčių dantų ir nešiojančių protezus burnai valyti, nes didesnė fluoro koncentracija gali sukelti implantų koroziją. Šios pastos tinka, jei žmonės alergiški pastų veikliosioms medžiagoms.

Gydomosios profilaktinės pastos
Jų yra įvairių rūšių:

– Nuo ėduonies
Šiose pastose yra fluoro junginių. Jos stiprina dantų emalį, stabdo minkštųjų danties apnašų formavimąsi. Beje, kaip teigia odontologai, dantų pastos nuo ėduonies efektyviausios yra, kuomet formuojasi dantų emalis, taigi vaikystėje. Tyrimai rodo, kad vaikystėje dantis valantis fluoro sudėtyje turinčia pasta ėduoniui kelias užkertamas 15-35 proc. geriau. Tuo tarpu suaugusiesiems tokio efektyvumo nepastebėta.
Svarbu:
Renkantis pastą su fluoru, reikia atkreipti dėmesį į jo kiekį jūsų vartojamame vandenyje bei maiste. Nes per dideli fluoro kiekiai gali būti kenksmingi. Optimali jo koncentracija ne daugiau kaip 2 proc. pastos sudėties tūbelėje.
Jei jūsų vandenyje yra didelis kiekis fluoro, tuomet geriau rinkitės pastas, kurių sudėtyje yra kalcio arba natrio.

– Su augalų ekstraktais
Tokios pastos pasižymi regeneruojamuoju, priešuždegiminiu poveikiu, gerina apykaitos procesus, mažina dantenų kraujavimą. Gaivina burnos ertmę.
Svarbu:
Renkantis tokias pastas svarbu įsitikinti, ar nesate alergiški kuriam nors pastos komponentui. Atidžiai perskaitykite jos sudėtį.

– Su fermentais
Tokios puikiai nuvalo minkštąsias dantų, nikotino apnašas, maisto likučius.
Svarbu:
Šios pastos rekomenduojamos vartoti paaštrėjus parodonto bei burnos gleivinės ligoms.

– Akmenims šalinti
Jų sudėtyje yra pirofosfatų ir cinko junginių. Tokios pastos reguliariai vartojamos stabdo dantų akmenų susidarymą.
Svarbu:
Tačiau šios pastos nenaikina jau susiformavusių akmenų. Tai padaryti gali tik odontologas.

– Jautriems dantims
Jose yra specialių medžiagų, kurios kristalizuojasi seilėse ir “užkemša” dantų šaknyse esančias mažytes poras. Kad dantys nebūtų jautrūs, tokiomis pastomis dantis reikia valyti kelias savaites. Tačiau jeigu dantų šepetėliu brauksite per stipriai, nubrauksite šį apsauginį kevalą, ir jautrumas nesumažės arba vėl sugrįš.
Svarbu:
Ilgai vartojant tokias pastas, probleminės dantų vietos gali papilkėti. Jei taip nutiks, kelias dienas naudokite kitą pastą, kurios sudėtyje yra vidutinis kiekis abrazyvinių dalelių.

– Balinamosios
Jų sudėtyje yra didelis kiekis abrazyvinių dalelių, kurios mechaniškai veikia dantų emalį.
Svarbu:
Nuolatos naudoti balinamąsias pastas itin pavojinga. Jų negalima vartoti segant parodonto ligomis ir esant jautriems dantims.