Žilvinas Naujokas

Lietuvių prodiuseriai įsitvirtina Holivude – Los Andžele kuria romantinę komediją
Lietuvių prodiuseriai įsitvirtina Holivude – Los Andžele kuria romantinę komediją

Lietuvių vardai Holivude aidi vis dažniau – Žilvinas Naujokas ir Marius Markevičius prisijungė prie žinomo režisieriaus ir scenaristo Hanso Canosos bei tapo naujos amerikiečių kino juostos „One Night“ prodiuseriais. Ši romantinė drama – jaunos ir perspektyvios režisierės Minhal Baig debiutas, o jos filmavimo darbai Los Andžele prasidėjo jau šią savaitę.

Filmo „Pakeliui“ pagrindinis aktorius – Mantas Jankavičius
Filmo „Pakeliui“ pagrindinis aktorius – Mantas Jankavičius

Jaukiame, baroko dvasia dvelkiančiame Vilniaus „Šekspyro“ viešbutyje pirmadienio vakarą aidėjo aktoriaus ir dainininko Manto Jankavičiaus dainos bei nuotaikingos kalbos apie kiną. Pašnekesiai ir improvizuotas koncertas tapo naujojo kelio filmo „Pakeliui“ pristatymo dalimi. Juostos kūrybinė grupė pirmąsyk papasakojo apie šiltą ir netikėtumų kupiną lapkričio 21 dieną Lietuvos kino teatrus pasieksiantį filmą.

„Tadas Blinda. Pradžia“ gerbėjams - specialus kompiuterinis žaidimas
„Tadas Blinda. Pradžia“ gerbėjams – specialus kompiuterinis žaidimas

Kino kūrinys – tai kur kas daugiau nei tik kino filmas. Prasidėjus skaitmeninei revoliucijai, atskira ir dabar jau nemokama kino atributika tapo netgi privaloma. Beje, jau senokai premjerų laukiantiems žmonėms nebepakanka vien marškinėlių su logotipais, todėl šioje vietoje filmų kūrėjams tenka pasistengi ir pasiūlyti vis originalesnių pramogų. Filmo „Tadas Blinda. Pradžia“ kūrėjai rugsėjo 23 dieną kino teatruose įvyksiančios premjeros laukiančius žiūrovus nusprendė taip pat pamaloninti. Drauge su specialią svetainę tadasblinda.lt sukūrusia kompanija „Idea“, jie dovanoja nuotaikingą kompiuterinį žaidimą.

Žaidimo slaptažodis – treileryje

„Filmo internetinėje svetainėje nuo šiol bus galima rasti ne tik informaciją apie juostos kūrėjus, joje vaidinusius aktorius bei pagrindines naujienas. Jau anksčiau iš svetainės buvo galima atsisiųsti plakatų, darbastalių, pamatyti dar niekur nerodytų nuotraukų bei video medžiagų. Nuo šiandien visi, mėgstantys iššūkius ir galvosūkius, gali puslapyje ieškoti paslėpto kompiuterinio žaidimo, į kurį bus galima patekti tik atspėjus slaptažodį. Beje, galiu išduoti, kad slaptažodis nuskamba filmo treileryje“, – likus mėnesiui iki premjeros nenuobodžiauti siūlo filmo „Tadas Blinda. Pradžia“ prodiuseris Žilvinas Naujokas.

„Momentą, kuomet įvyko metamorfozė, pakeičianti supratimą, kas yra kino produktas, geriausiai iliustruoja 1975 metais pasirodęs S.Spielbergo filmas „Nąsrai“. Jis į kinematografijos istoriją patenka ne tik dėl to, kad tapo vasaros blokbasterių tėvu ir startavo daugiau nei keliuose šimtuose JAV kino teatrų vienu metu, bet ir dėl to, jog nutarė gaminti su filmo siužetu susijusią atributiką (marškinėliai, rankšluosčiai, ryklio pelekas, kurį galima užsidėti ant nugaros plaukiojant ir pan.). Vėliau šiuo pavyzdžiu pasekė ir kiti filmų kūrėjai. Antai George`as Lucas, pristatydamas „Žvaigždžių karų“ sagą, gerbėjams išleido ir su filmu susijusią literatūrą, daugiau kaip tuziną video žaidimų ir net kino bei TV animaciją, kuri dar geriau atskleidė „Žvaigždžių karų“ visatą“, – pasakoja vienas iš „Tadas Blinda“ kūrybinės komandos narių, universitete kino istoriją dėstantis Tomas Mitkus.

Proga įsijausti į herojaus pasaulį

Vėliau kino kūrėjų originalumas ėmė vis labiau stebinti. Pavyzdžiui, „Simpsonų“ autoriai leido susikūrus geltonspalvį keturpirštį savo avatarą klaidžioti po Springfildo miestą, filmo „Super 8” gerbėjams buvo pasiūlyta kaip įmanoma geriau įsijausti į siužeto atmosferą virtualiai vaikštant po traukinio katastrofos aikštelę, specialiame kabinete peržiūrėti slaptus JAV vyriausybės vaizdo įrašus apie ateivius ar pasiknaisioti po pagrindinio veikėjo darbo stalą.

Kitais metais pasirodysiančios juostos „Tamsiojo riterio išlikimas“ kūrėjai savo oficialiame puslapyje pateikė užkoduotą audiofailą, kuriame buvo palikta nuoroda į specialią Twitter paskyrą. Čia už kiekvieną paliktą komentarą buvo pateikiamas vis ryškesnis blogiuko Bane atvaizdas, kuris iki to momento buvo laikomas paslaptyje.

„Kyla natūralus klausimas, kodėl kino kūrėjai skiria laiko ir pinigų tokiems „pašaliniams“ reikalams? Juk atrodo paprasta – geriau jau tegu skiria laiko kokybiškam filmui sukurti, o ne minti mįsles ir erzinti premjeros laukiančius žiūrovus, atskleidžiant juostos paslaptis nemokamuose žaidimuose, komiksuose ar videoklipuose. Atsakymas išties paprastas. Taip yra dėl to, kad kūrėjai parduoda ne šiaip kino juostą ar skaitmeninį jos atitikmenį, bet visą pasakojimą. Todėl kino kūrėjai yra pasiruošę skirti kiek tik gali papildomų jėgų ir dar iki premjeros padėti žiūrovui suprasti tą pasaulį, kuriame gyvena herojus“, – sako T.Mitkus.

Taigi nuo šiol visi norintys įsijausti į Tado Blindos aplinką, specialaus kompanijos „Idea“ sukurto kompiuterinio žaidimo gali ieškoti oficialioje filmo svetainėje tadasblinda.lt. Įėję į svetainę, klaviatūroje surinkite slaptažodį, tik tuomet pateksite į žaidimą. Slaptažodį rasite filmo treileryje:

http://youtu.be/CtI5bzDJ-vA

Geriausių žaidėjų laukia specialūs prizai.

Laukiamiausio šių metų lietuviško filmo „Tadas Blinda. Pradžia“ premjera – jau rugsėjo 23 dieną!

„Tadas Blinda. Pradžia”. Dėliojami paskutiniai taškai ant „i”
„Tadas Blinda. Pradžia”. Dėliojami paskutiniai taškai ant „i”

“Greta visų kitų labai svarbių pabaiginėjimo štrichų, šiuo metu daromas mažiausiai kūrybos, bet daug atidumo reikalaujantis darbas – dėliojami visi filmo titrai. Be to, vyksta paskutinieji spalvų korekcijos darbai, dailinami paskutiniai garsai. Paskui lauks pats pagrindinis darbas – viską sulipdyti į vieną vietą”, – likus lygiai mėnesiui iki filmo “Tadas Blinda. Pradžia” pasirodymo kino teatruose pasakoja režisierius Donatas Ulvydas.

Pasak D.Ulvydo, tai, jog dėl finansavimo bėdų premjeros data buvo net kelis kartus nukelta, filmui išėjo į naudą: „Nėra to blogo, kas neišeitų į gera. Turėjome daugiau laiko ne tik būtiniems darbams (montažas, garso takelio kūrimas, efektai), bet ir tam, kam kartais jo pritrūksta. Gavome unikalią progą daugiau dėmesio skirti muzikos kūrimui (šiuo metu kuriama dvigubai daugiau muzikinių kompozicijų nei vidutiniškai kurdavo mūsų filmo kompozitorius Kipras Mašanauskas); pas garso režisierių Artūrą Pugačiauską buvo pakviesti aktoriai ne ištisiniams pergarsinimams (mūsų filme bus net 99% tikro, aikštelėje įrašyto garso), o smulkmeniškoms vieno stringančio žodžio, skiemens ar net alsavimo korekcijoms; darant spalvų koregavimą jau tris kartus rengėme kontrolines medžiagos peržiūras skirtingose Lietuvos kino salėse – tikrinome vaizdą, bandėme atrasti optimaliausią, žiūrovo akiai maloniausią, vaizdo kokybę”.

Vaizdas iš garso studijos, kur šiuo metu “gyvena” filmas:

http://youtu.be/baysvAtw_KI

Jau dabar aišku, jog filmo “Tadas Blinda. Pradžia” trukmė bus 110 minučių, o režisierius neabejoja, kad juosta kino teatrus pasieks laiku. “Tikrai žinau, kad iki premjeros viską spėsime, tačiau filmo lipdymo darbai tęsis iki pat paskutiniosios savaitės. Darbų dar yra, bet kruopščiai paskaičiuotas grafikas garantuoja, jog viską spėsim laiku. Viską ir net šiek tiek daugiau”, – sako D.Ulvydas.

Istorinis nuotykių filmas „Tadas Blinda. Pradžia“ pasakos apie legendinio svieto lygintojo Tado Blindos jaunystę ir įvykius, sukrėtusius Žemaitiją XIX a. Didžiojo lietuvių sukilimo išvakarėse.
Filme „Tadas Blinda. Pradžia“ pagrindinį vaidmenį atlieka M. Jankavičius, taip pat pirmą kartą kartu vaidina Tatjana Liutajeva ir jos dukra Agnė Ditkovskytė, garsūs aktoriai – Antanas Šurna, Dainius Kazlauskas, Donatas Banionis, Vidas Petkevičius, Mykolas Vildžiūnas, Jokūbas Bareikis, Andrius Kaniava ir kiti. Filmo režisierius – D. Ulvydas, vyr. operatorius – Ramūnas Greičius, scenarijaus autorius – Jonas Banys.

Pirmojo istorinio nuotykių filmo, statomo Lietuvoje po daugiau nei dviejų dešimtmečių pertraukos, premjera – jau rugsėjo 23 dieną.

Filmo anonsas:
http://youtu.be/CtI5bzDJ-vA

M.K.Čiurlionį su didžiąja jo gyvenimo meile Sofija suvedė...Tadas Blinda
M.K.Čiurlionį su didžiąja jo gyvenimo meile Sofija suvedė…Tadas Blinda

Turbūt retas lietuvis negirdėjo apie įspūdingą genialaus Lietuvos muzikos ir dailės kūrėjo Mikalojaus Konstantino Čiurlionio meilę žmonai Sofijai, tačiau tikriausiai mažai kas žino tai, jog jųdviejų jausmai užsimezgė Gabrieliaus Landsbergio-Žemkalnio nuotykių dramos „Blinda – Svieto lygintojas“ generalinėje repeticijoje. Ten jaunas menininkas ir susipažino su Sofija Kymantaite bei ją įsimylėjo.

1907 metais M.K.Čiurlionis gavo užsakymą nupiešti plakatą minėtajai G.Landsbergio-Žemkalnio dramai, todėl dažnai lankydavosi repeticijose. Nors išlikęs jo projektas pasirodė pernelyg eskizinis ir leidėjai jo nepriėmė, kūrėjui tai visai neberūpėjo. Prieš pat premjerą, generalinės repeticijos metu, jis netoliese pastebėjo gražią moterį, tačiau tuomet dar nenutuokė, kad taip pat talentinga kūrėja, rašytoja bei žurnalistė taps žmona ir didžiąja gyvenimo meile.

Sofija Kymantaitė persikėlė į Vilnių iš Krokuvos, jis atvyko iš Varšuvos. Abu ryškų ir intensyvų gyvenimą Lenkijos didmiesčiuose iškeitė, kaip vėliau pasakys M.K.Čiurlionis, į kultūrine prasme „dar vystykluose tebeesantį Vilnių“. Iš M.K.Čiurlionio laiškų mylimajai (jie net yra sudėti į knygą „Laiškai Sofijai“) ir amžininkų atsiminimų yra žinoma, koks artimas dvasinis ryšys siejo šiuos du žmones. Jų intensyviausio bendravimo metais (1907-1909 m.) dailininkas sukūrė muzikines-tapybines sonatas ir pasiekė kūrybos viršūnę. S.Kymantaitė (dar iki jiems susipažįstant Vilniuje 1907 m.) jau buvo sukūrusi apsakymų ir pasakų, rašiusi literatūros kritikos straipsnius.

Beje, didžiosios meilės priežastimi tapusi nuotykinė drama „Blinda svieto lygintojas“, sukurta Lazdynų Pelėdos surinktos medžiagos pagrindu ir G.Landsbergio-Žemkalnio pastatyta Vilniuje, turėjo nemažą pasisekimą ir buvo pakartota Vilniaus scenoje net po Antrojo pasaulinio karo.

Vienu ryškiausių lietuviškų kūrinių tapo ir 1973 metais sukurtas keturių serijų TV filmas „Tadas Blinda“ (režisierius B.Bratkauskas, scenarijaus autorius – R.Šavelis, Tadą Blindą suvaidino Vytautas Tomkus). Vėliau, 2004-aisiais, sviesto lygintojo istorija atgimė su Andriaus Mamontovo pastatytu miuziklu.

Po daugiau nei 100 metų nuo G.Landsbergio-Žemkalnio darbo ir beveik 40 metų pertraukos nuo V.Tomkaus tapimo iki šiol minima legenda, jau šių metų rugsėjo 23 dieną pirmasis lietuviškas istorinis veiksmo filmas Nepriklausomoje Lietuvoje pirmą kartą pasirodys kino teatruose. Filmas vaizduos lietuviškojo Robino Hudo jaunystę ir vadinsis „Tadas Blinda. Pradžia“.

Į kino teatrus iškeliavo filmo „Tadas Blinda. Pradžia“ plakatai
Į kino teatrus iškeliavo filmo „Tadas Blinda. Pradžia“ plakatai

„Filmo plakatai yra tarsi vizitinė kortelė, todėl nenuostabu, kad jų koncepciją, kompoziciją, bendrą vaizdą bei aktorių pozas derinome ir kūrėme ne vieną mėnesį“, – pristatydamas jau į kino teatrus išsiųstus brangiausio visų laikų mūsų šalyje sukurto nuotykių filmo „Tadas Blinda. Pradžia“ plakatus sako juostos prodiuseris Žilvinas Naujokas. Pirmieji juos pamatyti gali šį straipsnį skaitantys kino mėgėjai.

Kol kas pristatomi du iš trijų pagrindinių plakatų, rugpjūčio mėnesį pasirodys dar vienas, o liepą planuojama pagaminti aštuonis charakterinius plakatus.

„Šis procesas nėra toks paprastas, kokį jį, galbūt, daugelis įsivaizduoja. Plakatų kūrimas turi tam tikras taisykles, pagal kurias taip pat pagamintos ir didžiausių Holivudo kino hitų vizualizacijos. Pavyzdžiui, galite atkreipti dėmesį į kovinių nuotykių juostų, tokių kaip „Aleksandras Makedonietis“, Karalius Artūras“, „Narsioji širdis“ reklamas, jos visos turi šį tą bendro. Egzistuoja labai konkretūs dalykai, kurie jau senokai ištirti mokslininkų bei psichologų ir yra įrodyta, jog labiau traukia akį, geriau įsimena ir panašiai“, – pasakojo prie plakatų koncepcijos kūrimo prisidėjęs prodiuseris.

Pasak Ž.Naujoko, sudėtingiausia buvo suderinti aktorių buvimą filmavimo aikštelėse bei fotosesijų laiką. Tuomet, kai pavykdavo surinkti reikiamus aktorius vienu metu vienoje vietoje, atvykdavo garsus Lietuvos fotomenininkas Algis Kriščiūnas, profesionaliomis nuotraukomis bei jų idėjomis stebinantis jau beveik du dešimtmečius. Kelias fotosesijas atliko ir filmavimo aikštelėje dirbusi fotografė Kristina Soreikaitė. Vėliau ilgai buvo svarstoma, kurie kadrai labiausiai tinkami plakatams, o tada su konkrečiais pageidavimais perduodami maketus kuriančiam bei plakatų apipavidalinimu besirūpinančiam Tomui Mitkui. Dėl lėšų trūkumo tiek A. Kriščiūnas, tiek T. Mitkus dirbo be jokio atlygio.

„Pasaulyje labai populiaru leisti laukiamų filmų plakatų serijas. Tai tarsi duoklė jauniesiems žiūrovams ir patiems aktyviausiems filmo entuziastams, todėl norime į juos įdėti kaip įmanoma daugiau pastangų ir paversti mažais meno kūriniais, ne šiaip atspausdinti eilinius paveikslėlius ir iškabinti ant stulpų“, – mintimis dalinosi prodiuseris.

Praėjusiais metais filmo „Tadas Blinda. Pradžia“ kūrėjai jau išleido pirmąją charakterinių plakatų seriją, kurioje ne tik galėjome pamatyti Andrių Kaniavą, Vidą Petkevičių, Dainių Kazlauską, bet ir pagaliau sužinoti, kam atiteko Tado Blindos vaidmuo. Tuomet ir paaiškėjo, jog lietuviškuoju Robinu Hudu taps dainininkas Mantas Jankavičius.

Primename, jog jau dabar laukiamiausiu šių metų filmu tituluojamos istorinės juostos „Tadas Blinda. Pradžia“ premjera įvyks rugsėjo 23 dieną.

Jau žinoma filmo „Tadas Blinda. Pradžia“  pasirodymo kine data
Jau žinoma filmo „Tadas Blinda. Pradžia“ pasirodymo kine data

Lietingą trečiadienio vakarą istorinio filmo „Tadas Blinda. Pradžia“ kūrėjai žiniasklaidos atstovus sukvietė į susitikimą, kurio metu režisierius Donatas Ulvydas ir prodiuseris Žilvinas Naujokas paskelbė oficialią filmo premjeros datą ir parodė trumpą penkių minučių filmo kadrų rinkinį. Tačiau apie viską nuo pradžių.

Rugsėjo 23 diena. Būtent šią dieną penkiuose miestuose bus parodyta filmo „Tadas Blinda. Pradžia“ premjera. Tačiau iškarto turime nuliūdinti mažesnių miestelių žiūrovus, kad filmas, dėl finansinių galimybių, nebus perkeltas į 35 mm kino juostas, ir bus rodomas tik kino salėse su skaitmeniniais kino projektoriais, per kuriuos šiuo metu kino teatruose rodomos naujausios trimačių filmų premjeros. Tad moksleiviai, kurie norės pamatyti šią lietuvišką patriotizmą propaguojančią kino juostą, turės keliauti į vieną iš penkių miestų arba laukti… filmo nutekėjimo internete.

Užsienis. Kaip teigė „Tadas Blinda. Pradžia“ prodiuseris D.Ulvydas, užsienio rinkoms lietuviškas kinas nėra labai įdomus, tačiau kadangi jis (be asmeninių pagyrų ir gyvenimo detalių filmo prodiuseris susitikime neapsėjo) jau daug metų dirba su užsienio filmų produkcija, bandys išgabenti Blindą į plačiąsias rinkas. „Kadangi kitose šalyse niekas nežino, kas tas Tadas Blinda yra, bandysime filmą pristatyti kaip romantinį/nuotykinį ir sudominti žiūrovus“.

Pinigai. Jau tapo tradicija, kad per daugumos lietuviškų filmų pristatymus jų autoriai skundžiasi finansavimo trūkumu ir atsainiu Lietuvos valdžios požiūriu į kiną. Nesigilinsime, kiek kas negavo pinigų, tačiau beveik visiems filmo komandos nariams nesumokėtas pilnas atlygis ir kūrybinė grupė dirbo, prodiuserio žodžiais, „nusimovusi kelnes“- pusdykiai.

Tadas Blinda – didvyris ar ne? Susitikimo metu kilo diskusija, ar tikrai filmo kūrėjai parodė istoriškai teisingą Blindos portretą. Kaip teigė menotyrininkė Laima Kreivytė, pagal oficialius istorinius dokumentus, Tadas Blinda buvo nulinčiuotas pačių lietuvių, tad jis nebuvo toks Robinas Hudas, kaip kad stengiamasi sukurti jo legendą. Tačiau režisierius ir prodiuseris teigė, kad jie interpretavo Tado Blindos legendą, tačiau nuo fone esančių istorinių faktų nenuklydo. Tad jei norėsite šį filmą rodyti per istorijos pamokas – nebent tuo atveju, jei domina XIX amžiaus Lietuvos aplinka, kostiumai etc. Tačiau pačia istorija tikėti tikrai nereikia. Ir net būtina netraktuoti jos kaip realios.

Žiūrovai. Filmo kūrėjai tikisi pritraukti apie 150 tūkst. lankytojų. Skaičius skamba išties nerealiai, tačiau Ž.Naujokas užtikrino, kad skaičiai yra įmanomi: „Visose šalyse nacionalinis kinas sutraukia labai daug žiūrovų. Sutrauks ir pas mus, nes vykdysime aktyvią reklamos kampanija, kuri prasidės šiandien“. Beje, iki šiol populiariausias lietuviškas filmas „Zero II“ surinko perpus mažiau žiūrovų.

Atlikėjas. Filmo kūrėjai neslėpė, kad nori, jog šis filmas atsipirktų. Todėl pasirinktas filmo herojus – Tadas Blinda ir jį vaidinantis garsus dainininkas Mantas Jankavičius yra tarsi garantas, kad filmas pritrauks daug žiūrovų. „Tai normali praktika – pasikviesti žinomą vardą, kuris reklamuoja filmą“, – teigė prodiuseris. Paklausus, ar Mantas nenuvylė režisieriaus, D.Ulvydas sakė, kad tikrai ne. Pasak jo, Mantas yra ne dainininkas, ne aktorius, o atlikėjas, t.y. žmogus, galintis bet ką gerai atlikti.

Lietuviškumas. Kaip pabrėžė filmo kūrėjai, tai bus labai lietuviškas filmas ir skirtas pirmiausia Lietuvai. Tačiau pažadėta, kad lietuviškumas nebus pernelyg „perspaustas“. „Neprisiėmėme misijos auklėti tautą, o labiau skleisti meilę gimtai šaliai“, – sakė filmo režisierius D.Ulvydas.

Įspūdis po trumpos peržiūros. Nors iš penkių minučių anonso sunku spręsti apie patį filmą, tačiau matosi, kad kūrėjai padirbėjo prie gero garso, muzikos, tad žiūrint gerame kino teatre įspūdis liks. Dar neaišku, ar greitas ir holivudinius filmus primenantis ištraukų ritmas „nesipjaus“ su pačiu filmu. Nes mažai į kino teatrus vaikščiojančius lietuvius geru garsu gal dar nustebinsi, tačiau labiau išprusę žiūrovai ieško ir vertina gerą turinį. Jau nekalbant apie kitas šalis, kuriose kino industrija tikrai gerai išvystyta ir nacionalinis kitų šalių kinas vertinamas už jų autentiškumą.

Tad belieka laukti premjeros, kuri atsakys į visus iškilusius klausimus.

„Tadas Blinda. Pradžia”. Įdomūs faktai:

Filmo biudžetas – daugiau nei 3 milijonai litų.
Kūrybinė grupė filmavimo aikštelėje iš viso praleido daugiau nei 400 valandų.
Juostoje nusifilmavo daugiau nei 100 savanorių.
Iš viso buvo nufilmuota daugiau nei 3000 dublių, operatoriai fiksavo vaizdinius ir iš paukščio skrydžio, ir po vandeniu – žiemą ir vasarą.
Juostoje žiūrovai išvys Nemenčinės pelkes, Aukštadvario, Lentvario ir Dubingių apylinkes, Rumšiškių etnografinį miestelį bei unikalų savo dvasią išlaikiusį Renavo dvarą (Mažeikių raj.).
Aktoriai filmavimo aikštelėje vilkėjo apie penkis šimtus XIX a. kostiumų, kurie buvo specialiai atrinkti iš Lenkijos, Čekijos ir Lietuvos saugyklų.