Pastaruoju metu itin sparčiai vykstanti technologijų revoliucija lėmė tai, jog šiandien bene visur galima atsiskaityti bankine kortele ar kitais elektroniniais mokėjimo būdais: išmaniaisiais telefonais, laikrodžiais ar bekontakčiais žiedais.
Pastebima, jog tokią galimybę, stengdamiesi atliepti besikeičiančius vartotojų poreikius, vis dažniau siūlo ir smulkiojo verslo atstovai – grožio salonai, autoservisai, turgaviečių prekybininkai. Tačiau apie grynųjų pinigų atsisakymą atsargiau kalba net ir tos šalys, kur jie yra mažiausiai populiarūs.
Švedija ir Norvegija atsisako planų kurti visuomenę be grynųjų pinigų, nes baiminasi, kad visiškai skaitmeninės mokėjimo sistemos taps pažeidžiamos dėl Rusijos keliamų saugumo pavojų. Negana to, nerimaujama ir dėl tų, kurie negali naudotis banko kortelėmis ar kitomis atsiskaitymo priemonėmis.
Dėl geros sparčiojo interneto aprėpties, aukšto skaitmeninio raštingumo lygio, didelio kaimo gyventojų skaičiaus ir sparčiai augančių finansinių technologijų pramonės šakų Šiaurės kaimynės sparčiai artėja prie ateities be grynųjų pinigų.
Mobiliųjų mokėjimų sistema „Swish“, kurią šeši bankai pradėjo naudoti dar 2012 metais, Švedijoje yra visur – nuo turgaus prekystalių iki kavinių ir drabužių parduotuvių. Norvegijos atitikmuo – „Vipps“. 2022 metais ši paslauga susijungė su Danijos „MobilePay“ ir sudarė „Vipps MobilePay“. Nesunku nuspėti, jog šis sprendimas taip pat labai populiarus.
Verta pastebėti, jog buvęs Švedijos centrinio banko vadovo pavaduotojas dar 2018 metais prognozavo, kad iki 2025 metų šioje šalyje tikriausiai nebeliks grynųjų pinigų. Tačiau 2022 metais įvykęs Rusijos įsiveržimas į Ukrainą ir po to padažnėjęs tarpvalstybinis hibridinis karas bei kibernetinės atakos, dėl kurių kaltinamos prorusiškos grupuotės, paskatino persvarstyti šį klausimą.
Nuo to laiko Švedijos vyriausybė visiškai pertvarkė savo gynybos ir pasirengimo strategiją – įstojo į NATO, pradėjo vykdyti naujos formos nacionalinę tarnybą ir atgaivino savo psichologinės gynybos agentūrą kovai su Rusijos ir kitų priešininkų dezinformacija. Norvegija sugriežtino savo anksčiau pralaidžios sienos su Rusija kontrolę.
Brošiūroje, pavadintoje „jeigu kiltų krizė ar karas“, kuri kitą mėnesį bus išsiųsta visiems Švedijos gyventojams, Gynybos ministerija pataria žmonėms reguliariai naudotis grynaisiais pinigais ir turėti bent savaitės atsargas įvairiomis kupiūromis, taip pat naudotis kitomis mokėjimo formomis, pavyzdžiui, banko kortelėmis ir skaitmeninėmis mokėjimo paslaugomis.
„Jei galite atsiskaityti keliais skirtingais būdais – sustiprinsite savo pasirengimą“, – sakoma joje.
Vyriausybė taip pat svarsto teisės aktus, kuriais siekiama apsaugoti galimybę už tam tikras prekes atsiskaityti grynaisiais pinigais. Švedijoje grynieji pinigai yra teisėta atsiskaitymo priemonė, tačiau parduotuvės ir restoranai gali veiksmingai atsiskaityti negrynaisiais pinigais, jei tik iškabina skelbimą, kuriame nurodomi mokėjimo būdų apribojimai.
Norvegijos mažmeninės prekybos klientai visada turėjo teisę atsiskaityti grynaisiais pinigais, tačiau tai nebuvo užtikrinama, o pastaraisiais metais vis daugiau mažmenininkų pradėjo atsiskaityti negrynaisiais pinigais, todėl apie 600 tūkst. žmonių, neturinčių galimybės naudotis skaitmeninėmis paslaugomis, liko be galimybės atsiskaityti grynaisiais pinigais.
Vasarą vyriausybė ėmėsi veiksmų ir priėmė teisės aktus, pagal kuriuos mažmenininkai gali būti baudžiami arba jiems gali būti taikomos sankcijos, jei nuo spalio 1 d. jie nepriima mokėjimų grynaisiais pinigais.
Teisingumo ir viešojo saugumo ministerija pareiškė, kad „rekomenduoja visiems turėti šiek tiek grynųjų pinigų, nes skaitmeniniai mokėjimo sprendimai yra pažeidžiami dėl kibernetinių atakų“. Ji teigė, kad vyriausybė rimtai vertina pasirengimą, „atsižvelgdama į didėjantį pasaulinį nestabilumą, susijusį su karais, skaitmeninėmis grėsmėmis ir klimato kaita“.
Todėl ji užtikrino, kad teisė atsiskaityti grynaisiais pinigais būtų sustiprinta“. Šalies teisingumo ir nepaprastųjų situacijų ministrė Emilie Enger Mehl šių metų pradžioje sakė: „Jei niekas nemokės grynaisiais pinigais ir niekas nepriims grynųjų pinigų, krizei prasidėjus grynieji pinigai nebebus tikrasis sprendimas ekstremaliosios situacijos atveju“.
Ilgalaikiai elektros energijos tiekimo sutrikimai, sistemų gedimai arba skaitmeninės atakos prieš mokėjimo sistemas ir bankus gali palikti grynuosius pinigus kaip „vienintelę lengvai prieinamą alternatyvą“, sakė ji.
Švedijos centrinio banko tyrėjas Maksas Brimbergas teigė, kad grynųjų pinigų atsisakymą daugiausia paskatino privatusis sektorius. Daugelis šalies bankų jau prieš kurį laiką panaikino grynuosius pinigus vietos filialuose, todėl skaitmeninių mokėjimų paslaugas buvo lengva įdiegti labai noriai visuomenei.
Grynųjų pinigų naudojimas fizinėse parduotuvėse procentinė dalis sumažėjo nuo beveik 40 proc. 2012 metais iki maždaug 10 proc. pastaraisiais metais, o M. Brimbergas teigė, kad vis labiau nerimaujama, jog grynieji pinigai taps atgyvena.
„Tai yra tai, ką mes, kaip centrinis bankas, o taip pat ir centrinė vyriausybė, matome kaip galimą riziką, ypač žmonėms, kurie vis dar nepriėmė skaitmeninės ekonomikos, taip pat dėl pasirengimo, jei įvyktų ginkluota ataka arba ginkluotas išpuolis prieš Švediją arba artimą šalį“, – sakė jis.
„Taigi grynieji pinigai atlieka labai specifinį vaidmenį mokėjimo sistemoje, nes juos išduoda valstybė, bet ir todėl, kad tai vienintelė mokėjimo forma, kurią galime naudoti, jei elektros ar ryšių tinklų sistemos neveikia taip, kaip paprastai.“
Kadangi visos Švedijos mokėjimo sistemos yra vienos ekosistemos dalis, ataka galėtų sustabdyti visuomenės veiklą, sakė jis.
„Beveik kiekvienai funkcijai, kurią atliekate visuomenėje, reikia naudoti tam tikrą mokėjimo ar tikrinimo analizę – arba elektroninę tapatybę, arba elektroninį mokėjimą“, – sakė jis. „Visiems šiems veiksniams kiltų pavojus, kad, jei jie žlugtų, būtų pakenkta visos Švedijos sistemos funkcionalumui.“
Centrinis bankas svarsto galimybę sukurti ir išleisti „e. kroną“, kuri veiktų kaip „skaitmeninis grynųjų pinigų papildymas“, tačiau jai įgyvendinti reikėtų politinio mandato.
Švedijos gynybos universiteto gynybos ir saugumo sistemų mokslo profesorius Hansas Liwångas sakė, kad trūksta įrodymų, ar grynieji pinigai šiuolaikinių grėsmių akivaizdoje yra pranašesni už skaitmeninius mokėjimus.
Jis atkreipė dėmesį į Ukrainą, kurioje skaitmeninės sistemos pasirodė esančios labai svarbios jos atsparumui: „Ukraina yra labai geras pavyzdys, kaip karui vykstant judėti į ateitį, o ne atgal.
