Viena frazė, vienas karas ir didžiulis triumfas: paaiškėjo „Pulitzer Prize“ nugalėtojai

Kas laimėjo literatūroje ir mene

2026 metais paskelbti „Pulitzer“ premijų laureatai apėmė tiek literatūrą ir teatrą, tiek muziką bei svarbiausias JAV žurnalistikos kategorijas. Komisija šiemet išskyrė darbus, kurie formą naudoja kaip turinio dalį ir tuo pačiu kalba apie visuomenei jautrias temas.

Grožinės literatūros premija atiteko Danieliui Krausui už romaną „Angel Down“ – Pirmojo pasaulinio karo pasakojimą, sukonstruotą kaip viena ilga, nenutrūkstama frazė. Kūrinys įvertintas už stiliaus ambiciją ir gebėjimą suderinti alegoriją, magiškąjį realizmą bei mokslinės fantastikos elementus į vientisą istoriją.

Dramaturgijos kategorijoje apdovanota Bess Wohl pjesė „Liberation“, nagrinėjanti 1970-ųjų feministines sąmoningumo grupes ir jų susidūrimą su tuo meto visuomenės normomis. Kūrinys išryškina lyties vaidmenų, mizoginijos ir homofobijos temas, aktualias ir šiandienos diskusijose apie teises bei lygybę.

Kitos knygos ir muzikos apdovanojimas

Tarp literatūros laureatų taip pat minimos Jill Lepore knyga „We the People: A History of the US Constitution“, įvertinta istorijos kategorijoje, ir Amandos Vaill „Pride and Pleasure: The Schuyler Sisters in an Age of Revolution“ – biografijos kategorijoje. Memuarų ir autobiografijos apdovanojimas skirtas Yiyun Li už „Things in Nature Merely Grow“, jautriai pasakojančią apie asmeninę netektį.

Bendrosios negrožinės literatūros premija atiteko Brianui Goldstone’ui už „There is No Place for Us: Working and Homeless in America“, kurioje analizuojama dirbančių, bet benamystę patiriančių žmonių realybė. Poezijos kategorijoje apdovanota Juliana Spahr už „Ars Poeticas“.

Muzikos premija skirta amerikiečių pianistei ir kompozitorei Gabriela Lena Frank už simfoninį kūrinį „Picaflor: A Future Myth“, sukurtą Filadelfijos orkestrui. Kūrinio įkvėpimo šaltiniais tapo Andų legendos ir Kalifornijos miškų gaisrų patirtys, atliepiančios klimato kaitos ir stichijų temų aštrėjimą kultūroje.

Žurnalistikos prizai ir spaudos laisvė

Žurnalistikos apdovanojimuose ryškiausiai išsiskyrė temos, susijusios su Donaldo Trumpo administracija, vykdomosios valdžios sprendimais ir spaudos darbo sąlygomis. Premijų kontekste akcentuota, kad viešasis interesas ir institucijų atskaitomybė tiesiogiai priklauso nuo galimybės žiniasklaidai laisvai rinkti informaciją.

„Mes pasisakome už pilietinį dialogą ir prieš cenzūrą“, – sakė Pulitzer administratorei Marjorie Miller priskiriamoje pozicijoje, kalbėdama apie ribojamą prieigą prie informacijos ir išaugusį spaudimą žiniasklaidai.

Visuomenės tarnystės (public service) kategorijoje įvertintas „The Washington Post“ už nuoseklią Trumpo pastangų pertvarkyti federalinę biurokratiją analizę. Tiriamosios žurnalistikos apdovanojimas atiteko „The New York Times“ už publikacijų seriją apie tai, kaip politinė įtaka gali būti paverčiama finansine nauda šeimai ir artimiausiai aplinkai.

Vietos žurnalistikos kategorijoje apdovanotas „Chicago Tribune“ už reportažus apie federalinių imigracijos pareigūnų veiksmus, o antrasis įvertinimas atiteko „Connecticut Mirror“ ir „ProPublica“ už tyrimą apie neskaidrią automobilių nutempimo praktiką. Specialus paminėjimas skirtas „Miami Herald“ žurnalistei Julie K. Brown už ankstesnius tyrimus, prisidėjusius prie Jeffrey Epsteino istorijos viešinimo.

Fotografijos, nacionalinių ir tarptautinių reportažų kategorijose įvertinti darbai taip pat siejosi su geopolitinėmis įtampomis ir technologijų poveikiu visuomenei. Tarp jų paminėtas „Reuters“ už nacionalinę tematiką bei „Associated Press“ už tarptautinius tyrimus, o atskira kryptis – dėmesys skaitmeninei rizikai ir manipuliacijoms, kurios vis dažniau siejamos su DI naudojimu.

Pulitzer premijos įsteigtos pagal leidėjo Josepho Pulitzerio valią ir pirmą kartą įteiktos 1917 metais. Laureatai tradiciškai gauna 15 000 JAV dolerių prizą, kuris, perskaičiavus apytikriu kursu, sudaro apie 14 000 eurų, o visuomenės tarnystės apdovanojimą papildo aukso medalis.