Viena nuotrauka atskleis daugiau nei manėte: DI iš veido gali įvertinti biologinį amžių ir rizikas
JAV sveikatos priežiūros tinklo Mass General Brigham mokslininkai pristatė DI įrankį „FaceAge“, kuris iš veido nuotraukos įvertina žmogaus biologinį amžių. Biologinis amžius apibūdina organizmo būklę ir senėjimo tempą, o ne kalendorinius metus.
Tyrėjai remiasi idėja, kad ligos, stresas ir gyvenimo būdas palieka pėdsakų veide, todėl nuotraukos gali tapti papildomu, neinvaziniu sveikatos rodikliu. Pasak komandos, toks vertinimas gali padėti geriau suprasti, kaip pacientai reaguoja į onkologinį gydymą.
Kaip nuotraukos siejamos su prognoze?
Naujame darbe daugiausia dėmesio skirta veido senėjimo greičiui, kuris apskaičiuojamas lyginant kelias to paties žmogaus nuotraukas per laiką. Šis rodiklis, vadinamas Face Aging Rate, siekia fiksuoti, kaip sparčiai kinta žmogaus „FaceAge“ įverčiai.
Tyrėjai išanalizavo 2 276 pacientų, sirgusių įvairiais vėžiais, nuotraukas iš Brigham and Women’s Hospital radioterapijos gydymo etapų. Duomenys apėmė laikotarpį nuo 2012 iki 2023 metų, o nuotraukos buvo darytos įprastos klinikinės eigos metu.
Rezultatai parodė, kad medianiškai pacientų veido senėjimas buvo apie 40 proc. spartesnis nei jų chronologinis senėjimas. Didesnis Face Aging Rate buvo siejamas su prastesniu išgyvenamumu, o ryšys ryškiausias, kai nuotraukos darytos didesniu nei dvejų metų intervalu.
Kuo skiriasi vienos nuotraukos ir pokyčio įvertis?
Be senėjimo greičio, tyrime vertintas ir FaceAge Deviation, kai iš vienos nuotraukos skaičiuojama, kiek žmogus atrodo „biologiškai“ vyresnis ar jaunesnis už savo amžių. Mokslininkai nurodo, kad pacientams, kurių tiek nuokrypis, tiek senėjimo greitis buvo dideli, išgyvenamumo rodikliai buvo prasčiausi.
Vis dėlto didesnę prognozinę vertę, ypač ilgesniu laikotarpiu, parodė būtent dinaminis rodiklis, paremtas keliomis nuotraukomis. Tai sustiprina prielaidą, kad vienkartinis „momentinis“ vertinimas gali būti mažiau patikimas nei pokyčių stebėjimas.
„FaceAge vertinimo sekimas per laiką gali patikslinti individualų gydymo planavimą, pagerinti paciento konsultavimą ir padėti spręsti dėl stebėsenos dažnio bei intensyvumo“, – sakė radiacijos onkologas Raymondas Makas.
Kur tai gali būti pritaikyta ir kokios ribos?
Tokio tipo sprendimai patrauklūs tuo, kad jie yra neinvaziniai ir potencialiai pigesni už dalį laboratorinių ar vaizdinių tyrimų, nes remiasi jau klinikoje daromomis nuotraukomis. Tyrėjai tikisi, kad tolesni tyrimai parodys, ar metodas gali būti naudingas ne tik onkologijoje, bet ir vertinant kitas lėtines ligas ar bendrą sveikatos būklę.
Komanda taip pat pristatė viešą internetinį portalą, kuriame žmonės gali įkelti savo nuotrauką ir gauti „FaceAge“ įvertį, prisidėdami prie tolesnių tyrimų. Tuo pačiu specialistai pabrėžia, kad tokie įrankiai negali pakeisti gydytojo sprendimo: nuotraukų analizė yra statistinis signalas, kuriam būtina klinikinė interpretacija, duomenų apsauga ir šališkumo kontrolė.
