Virtuvės gudrybė, kuri taupo laiką: lengvas orkaitės valymo triukas, kurį verta išbandyti
Įsisenėję riebalai ir maisto likučiai orkaitėje dažnai reiškia ilgą šveitimą ir aitrų valiklių kvapą. Tačiau socialiniuose tinkluose pastaruoju metu itin išpopuliarėjo netikėtas metodas, kurį giria namų tvarkos entuziastai: orkaitės valymas skutimosi putomis.
Šio būdo esmė paprasta: putos užpurškiamos ant labiausiai užterštų vietų, pavyzdžiui, durelių stiklo, sienelių ar dugno. Palikus maždaug pusvalandžiui, riebalai suminkštėja, o nešvarumus dažniausiai pakanka nuvalyti drėgna šluoste ar kempine.
Svarbu rinktis įprastas putas, o ne gelį, ir pirmiausia patikrinti mažame plote, ypač jei orkaitės vidus turi specialią dangą. Po valymo patariama kruopščiai nuvalyti paviršius švariu vandeniu, kad neliktų priemonės likučių.
Maisto saugos požiūriu svarbiausia, kad valymo priemonės nepatektų ant maisto ir neliktų ant paviršių, kurie vėliau kaista. Jei jaučiamas kvapas, galima trumpai pašildyti tuščią orkaitę, o po to dar kartą perbraukti drėgna šluoste ir išvėdinti virtuvę.
Jei norisi labiau klasikinių sprendimų, dažnai pasirenkama soda: sumaišius ją su trupučiu vandens iki pastos, užtepama ant nešvarumų ir paliekama maždaug pusvalandžiui. Soda padeda tirpdyti riebalus, o vėliau likučius galima nuvalyti šluoste.
Dar vienas populiarus metodas yra actas su vandeniu santykiu 1:1. Tirpalą galima užpurkšti ant paviršių ir po pusvalandžio nuvalyti arba tą patį mišinį supilti į karščiui atsparų indą ir pašildyti orkaitėje, kad garai suminkštintų nešvarumus.
Vis dėlto specialistai primena: prieš bandant bet kurį triuką verta pasitikrinti orkaitės gamintojo instrukciją. Skirtingos emalio ir specialių dangų technologijos gali turėti apribojimų, kokias priemones ir kokius mechaninius grandiklius saugu naudoti.
