Populiaraus „YouTube“ kanalo „Strange Parts“ autorius ryžosi drąsiam eksperimentui – nusprendė iš nebrangių dalių, įsigytų Kinijos elektronikos turguje Huaqiangbei (Šendženas), susirinkti savo „Apple Watch“ laikrodį.
Pasak vyro, tai buvo ne tik techninis iššūkis, bet ir bandymas žingsnis po žingsnio suprasti, kaip veikia vienas sudėtingiausių dėvimų įrenginių rinkoje.
Jo teigimu, procesas pasirodė neįtikėtinai sudėtingas – tikriausiai vienas sunkiausių per visą jo karjerą. Pirmiausia jis ėmėsi detalių paieškos: reikėjo rasti ekraną, bateriją, loginę plokštę, korpusą ir kitus komponentus, kurie būtų maksimaliai artimi originaliems. Laikrodžio korpusas buvo pagamintas naudojant 3D spausdinimą, o vėliau papildomai apdirbtas mechaniniu būdu.
Didžiausias iššūkis buvo priversti visas dalis veikti kartu. Nors korpusas ir pagrindinės detalės buvo paruoštos, projekto užbaigti Kinijoje nepavyko: iki skrydžio buvo likusios vos kelios valandos, o smulkioms reguliavimo operacijoms reikėjo tikslesnės įrangos. Todėl laikrodžio „ruošinys“ buvo išsiųstas į JAV, kur tinklaraštininkas tęsė darbus, pasitelkdamas oficialias iFixit remonto instrukcijas.
Galutinis rezultatas pranoko lūkesčius. Autoriaus teigimu, vartotojo sąsaja atrodė beveik identiška parduotuvėse siūlomų „Apple Watch“ laikrodžių sąsajai, programėlės veikė sklandžiai, o jutikliai – įskaitant širdies ritmo matuoklį – tiksliai perdavė duomenis.
Entuziastas pabrėžė, kad projekto tikslas nebuvo susikurti kasdieniam naudojimui skirtą kopiją, bet parodyti, jog net ir labai sudėtingus vartotojiškus įrenginius galima atkurti, jei tik yra prieiga prie reikiamų komponentų ir įrankių.
Kitas tinklaraštininkas iš atskirų dalių yra susirinkęs ir „iPhone 13 Pro“ – reikalingus komponentus jis užsisakė iš interneto parduotuvių. Nors kai kurių detalių kokybė skyrėsi nuo originalių, telefonas veikė pilnavertiškai, o galutinė kaina buvo maždaug tris kartus mažesnė nei oficialaus įrenginio.
Aprašytas ir atvejis, kai vyrui pavyko išbandyti du iš Šiaurės Korėjos atkeliavusius išmaniuosius telefonus. Išoriškai jie priminė įprastus „Android“ įrenginius, tačiau iš tiesų buvo specialiai pritaikyti vartotojų kontrolei ir oficialios propagandos sklaidai.
