Nors gaisrų prevencija dažnai suvokiama kaip asmeninė atsakomybė, statistika rodo, kad tai išlieka itin svarbi visuomenės saugumo problema. Tarptautinės priešgaisrinės ir gelbėjimo tarnybų asociacijos (CTIF) 2023 m. pasaulio šalių gaisrų statistikoje Lietuva užėmė 41 vietą, o žūčių gaisruose rodikliai išlieka aukšti tiek nacionaliniu, tiek tarptautiniu mastu. Ekspertai pabrėžia, kad veiksminga prevencija turi būti ne pavienis sprendimas, o nuosekli, kelių lygmenų apsaugos sistema.
CTIF duomenimis, 2023 m. Lietuvoje užfiksuota daugiau kaip 30 tūkst. ugniagesių iškvietimų ir daugiau nei 9,2 tūkst. gaisrų. Per juos žuvo 100 žmonių, dar 186 buvo sužeisti. Tai sudaro 3,57 žuvusiojo 100 tūkst. gyventojų, o 100 gaisrų vidutiniškai pareikalaudavo daugiau nei vienos gyvybės.
Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamento (PAGD) duomenys rodo, kad per pirmuosius vienuolika šių metų mėnesių šalyje kilo 7,4 tūkst. gaisrų. Juose žuvo 62 žmonės, 136 gyventojai buvo sužeisti. Palyginti su tuo pačiu laikotarpiu pernai, kai buvo užfiksuota 7,2 tūkst. gaisrų ir 74 žuvusieji, 2023 m. gaisrų skaičius buvo 5,1 proc. didesnis, tačiau žuvusiųjų – 16,2 proc. mažiau.
PAGD taip pat išskiria ir dažniausias žūčių priežastis: daugiausia žmonių neteko gyvybės dėl neatsargaus rūkymo (20 atvejų), elektros įrenginių, prietaisų ir instaliacijos gedimų (13 atvejų) bei neatsargaus elgesio su ugnimi (11 atvejų). Dar 6 žmonės žuvo dėl krosnių, židinių ir dūmtraukių įrengimo ar eksploatavimo pažeidimų.
Tiek CTIF, tiek PAGD statistika rodo, kad gaisrų rizika Lietuvoje išlieka aukšta, o pasikartojančios žūčių priežastys leidžia daryti išvadą, jog nemaža dalis šių rizikų yra suvaldoma dar iki nelaimės. Tai pabrėžia ir saugos tarnybos „Ekskomisarų biuras“ Elektroninės saugos departamento direktorius Donatas Pocius.
„Nors žuvusiųjų gaisruose šiemet mažiau, bendras gaisrų skaičius, palyginti su pernai, išaugo, todėl prevencija turi būti nuosekli ir paremta kelių priemonių deriniu. Praktika rodo, kad dauguma gaisrų kyla dėl pasikartojančių, kasdienių priežasčių, tad vienas techninis sprendimas, pavyzdžiui, dūmų detektorius, realios apsaugos neužtikrina, jei nėra įtrauktas į platesnę prevencijos sistemą“, – teigia D. Pocius.
Gaisrai – ilgai ignoruotų rizikų rezultatas
Statistikoje atsiskleidžiančios tendencijos rodo, kad gaisrų priežastys dažniausiai nėra atsitiktinės – jos susiformuoja palaipsniui, kaupiantis nedidelėms, laiku nepašalintoms rizikoms. Pasak „Ekskomisarų biuro“ atstovo, gaisras neretai prasideda nuo seniai žinomos, bet nuolat atidėliojamos problemos.
„Perkrauti prailgintuvai, netvarkinga buitinė technika ir seniai neprižiūrėta šildymo sistema iš pirmo žvilgsnio gali atrodyti nepavojingi, tačiau sutapus keliems rizikos veiksniams gaisro tikimybė smarkiai išauga. Prie to prisideda ir gyventojų įpročiai: pavyzdžiui, rūkymas balkone ar lovoje, degančios žvakės ankštuose, daiktais apkrautuose kambariuose, savadarbiai elektros sprendimai“, – sako D. Pocius.
Jo teigimu, sezoniškumas taip pat daro įtaką tam, kur ir dėl kokių priežasčių dažniausiai kyla gaisrai. Šildymo sezono metu dažnesni atvejai, kai dėl nevalytų dūmtraukių gaisrai kyla žiemą, o vasarą ir rudenį padažnėja gaisrai sodo nameliuose ir ūkiniuose pastatuose. Čia gausu degių medžiagų ir dažnai naudojama senesnė, netinkamai prijungta elektros įranga.
„Tokiose erdvėse gaisras neretai pastebimas tik tuomet, kai ugnis jau išplitusi, todėl prarandamas brangus laikas: liepsna greitai apima aplink esančias degias medžiagas, o dūmai per kelias minutes užpildo patalpas, sumažina matomumą ir apsunkina saugų evakavimąsi“, – pažymi „Ekskomisarų biuro“ ekspertas.
Gaisrų prevencijai svarbi kompleksinė rizikos kontrolė
D. Pociaus vertinimu, dalis gyventojų delsia imtis prevencijos, tikėdamiesi, kad rizika jų nepalies. Tačiau siekiant efektyviai valdyti gaisrų pavojų, svarbu neapsiriboti vien dūmų detektoriaus prisukimu prie lubų – veiksminga rizikos valdymo sistema turėtų susidėti iš kelių tarpusavyje susijusių lygmenų.
„Rekomenduotina periodiškai tikrinti elektros instaliaciją, reguliariai valyti kaminus ir šildymo įrangą. Taip pat itin svarbūs sertifikuoti dūmų, karščio ir smalkių detektoriai, signalizacija, nuotolinės apsaugos bei stebėjimo sistemos, prijungtos prie saugos tarnybos stebėjimo ir valdymo centro. Jos leidžia dar ankstyvoje gaisro fazėje užfiksuoti dūmus, temperatūros pokyčius ir kitus pavojaus signalus. Suveikus jutikliui, visą parą budinti saugos tarnyba reaguoja nedelsdama, o nustačius realų pavojų, iš karto kviečiamos atitinkamos tarnybos“, – teigia D. Pocius.
Jis pabrėžia, kad pastebėjus pirmuosius gaisro požymius ir įvertinus situaciją saugumo požiūriu, ypač svarbu nedelsti ir kuo greičiau imtis pirminių veiksmų bei kviesti pagalbą.
„Pastebėjus pirmuosius gaisro požymius, svarbu veikti ne impulsyviai: pirmiausia reikėtų įvertinti situaciją, pasirūpinti savo ir aplinkinių saugumu, įspėti kitus žmones ir, jei yra galimybė, nutraukti elektros tiekimą, užsukti dujas. Jei dūmų daugėja ar ugnis plinta, nereikėtų rizikuoti bandant gesinti gaisrą patiems – būtina kuo greičiau pasitraukti į saugią vietą ir nedelsiant kviesti pagalbą. Ankstyva ir apgalvota reakcija dažnai lemia, ar incidentas liks lokalus, ar peraugs į didelį gaisrą“, – akcentuoja „Ekskomisarų biuro“ Elektroninės saugos departamento direktorius.
