Paprastąsias paprikas daigams būtina sėti anksčiau, nes jų augimo ciklas ilgas. Nuo sėjos iki pirmųjų sunokusių vaisių praeina keli mėnesiai, todėl mūsų klimato sąlygomis, nepradėjus darbų laiku, derlius dažnai vėluoja.
Ankstyva sėja leidžia daigams sustiprėti dar iki sodinimo į gruntą ar šiltnamį. Taip augalai greičiau įsišaknija, pradeda augti, žydėti ir megzti vaisius, kol vasaros naktys dar šiltos.
Sausio mėnesį sėti ypač naudinga, jei planuojama paprikas auginti po priedangomis. Šiltnamyje ar polietileniniame tunelyje sezonas prasideda anksčiau ir trunka ilgiau, todėl ankstyvieji daigai išnaudoja visą įmanomą augimo laiką.
Ankstyva sėja itin svarbi siekiant ankstyvesnio derliaus arba auginant lėčiau bręstančias veisles, kurioms reikia didesnės vegetatyvinės masės. Vis dėlto būtina užtikrinti tinkamas šviesos ir temperatūros sąlygas.
Jei daigai auga per šiltai ir gauna per mažai šviesos, jie greitai ištįsta. Tokie augalai vėliau sunkiau atsigauna, prasčiau žydi ir būna jautresni įvairiems stresiniams veiksniams.
Veisles reikėtų rinktis pagal planuojamas auginimo sąlygas. Skirtingos paprikų veislės geriau tinka auginimui atvirame grunte, šiltnamyje ar vazonuose terasoje, todėl vienos universalios veislės visiems atvejams nėra.
Ankstyvai sėjai ypač tinka ankstyvos ir vidutinio ankstyvumo veislės. Jos greičiau pradeda derėti ir patikimiau subrandina vaisius net vėsesnę vasarą.

Šiltnamiuose dažnai pasirenkamos veislės su stambesniais vaisiais ir didesniu derlingumo potencialu. Sėja sausį leidžia tokiems augalams sezoną pradėti su stipria šaknų sistema ir tvirtais ūgliais.
Aitrios ir pusiau aitrios paprikos dažnai puikiai auga vazonuose ir dera ilgą laiką. Ankstyva sėja suteikia galimybę jų derliumi mėgautis nuo vasaros pradžios iki pat rudens.
Renkantis veisles verta atidžiai perskaityti sėklų pakuotės informaciją. Augalo aukštis, ankstyvumas ir šilumos poreikis dažnai yra svarbesni už vien vaisių spalvą ar skonį.
Sėkminga sausio sėja priklauso nuo trijų pagrindinių veiksnių: šilumos, šviesos ir drėgmės. Paprikos jautriai reaguoja į staigius sąlygų pokyčius, todėl labai svarbu palaikyti kuo stabilesnę aplinką.
Sėjai geriausia naudoti lengvą, laidų, specialiai daigams skirtą substratą. Jis turi būti purus, ne per daug derlingas ir švarus, kad sumažėtų ligų bei pelėsio rizika.
Prieš sėjant substratą vertėtų sušildyti iki kambario temperatūros. Šaltas žemės mišinys lėtina dygimą ir didina daigų ligų tikimybę.
Paprikų sėklos sėjamos negiliai – maždaug 1 cm gylyje. Pasėjus žemę reikia lengvai prispausti ir atsargiai sudrėkinti, kad ji būtų tolygiai drėgna, bet ne permirkusi.
Dygimui reikalinga pastovi 24–26 °C temperatūra. Žiemą tokią šilumą dažnai padeda užtikrinti šildymo kilimėlis arba ypač šilta, nuo skersvėjų apsaugota vieta namuose.
Pasirodžius daigams, sąlygas būtina pakeisti. Temperatūrą reikia sumažinti, o šviesos kiekį – maksimaliai padidinti, kad augalai neištįstų ir formuotų tvirtus stiebus.
Pirmąsias 7–10 dienų po sudygimo rekomenduojama palaikyti apie 18–20 °C temperatūrą. Jei nenaudojamas papildomas apšvietimas, toks temperatūros sumažinimas tampa ypač svarbus.
Paprikos nemėgsta perteklinės drėgmės. Substratas turi būti nuolat šiek tiek drėgnas, tačiau perlaistymas silpnina šaknų sistemą ir skatina ligų plitimą.
Jei daigai auginami po dangteliu ar plėvele, indus būtina kasdien pravėdinti. Susikaupęs kondensatas turėtų būti nuvalomas, kad nesusidarytų pelėsis ir neplistų grybinės ligos.
Daigų priežiūra turėtų būti rami ir nuosekli. Staigūs temperatūros, šviesos ar drėgmės svyravimai augalus silpnina labiau nei lėtas, bet tolygus augimas.
Laistyti reikia tik tada, kai viršutinis substrato sluoksnis pradeda džiūti. Geriau laistyti rečiau, bet tiksliai, nei dažnai ir per gausiai.
Žiemą daigai turi būti laikomi šviesiausioje namų vietoje. Jei jie nuolat linksta į vieną pusę, indus verta reguliariai pasukti, kad augalai augtų tiesiai ir nesideformuotų.
Pikavimas atliekamas, kai pasirodo pirmieji tikrieji lapai. Persodinimas suteikia šaknims daugiau erdvės vystytis ir sumažina augalų tarpusavio konkurenciją dėl maisto medžiagų ir šviesos.
Persodinant daigus juos reikia laikyti už lapelių, o ne už stiebo, kad šis nebūtų pažeistas. Po pikavimo augalams būtinos kelios ramesnės dienos, kol jie prisitaikys prie naujų sąlygų.
Ankstyvame augimo etape paprikoms dažniausiai nereikia papildomų trąšų. Jei pasirinktas substratas tinkamas, pirmam laikotarpiui jame esančių maisto medžiagų visiškai pakanka.
Tręšti verta tik pastebėjus aiškiai suaktyvėjusį augimą. Visada derėtų pradėti nuo silpnesnės trąšų koncentracijos ir įdėmiai stebėti augalų reakciją.
Prieš sodinant paprikas į gruntą ar šiltnamį daigus būtina grūdinti. Palaipsnis pratimas prie vėsesnio oro, tiesioginės saulės ir vėjo padeda išvengti streso ir nudegimų.
Stipri pradžia lemia visą sezoną. Jei daigai nuo pat pradžių gauna pakankamai šviesos, šilumos ir reikiamą priežiūrą, vėliau jie atsidėkoja gausiu, stabiliu ir kokybišku paprikų derliumi.

