Europos lyderiai pirmadienį susitinka Vokietijoje aptarti energetikos ir saugumo bendradarbiavimo Šiaurės jūroje klausimus, tačiau derybas gali užgožti nuogąstavimai dėl JAV planų, susijusių su Arktyje esančia Grenlandijos sala.
Šiame regione jau seniai nerimaujama dėl Rusijos keliamos grėsmės, tačiau pastaruoju metu įtampa išaugo ir dėl spaudimo, kurį šiai Danijos autonominei teritorijai daro JAV prezidentas Donaldas Trumpas.
Vokietijos kancleris derybas Friedrichas Merzas šį susitikimą rengia praėjus vos keletui dienų po to, kai D. Trumpas atsisakė savo grasinimo jėga užimti Grenlandiją ir taikyti baudžiamuosius muitus jam besipriešinančioms NATO sąjungininkėms Europoje.
Trumpas sakė, kad su NATO generaliniu sekretoriumi Marku Rutte pasiekė „pagrindų“ susitarimą, tačiau tai sukėlė tiek palengvėjimą, tiek sumaištį, mat daugiau informacijos apie susitarimą atskleista nebuvo.
„Turėsime skirti daugiau dėmesio visoms NATO Europos teritorijos dalims“, – ketvirtadienį po neeilinio Europos Vadovų Tarybos susitikimo sakė F. Merzas.
„Tai visų pirma susiję su Šiaure.“
Pirmadienį vyksiančio susitikimo svečių sąraše yra ir Danijos ministrė pirmininkė Mette Frederiksen, kuri penktadienį lankėsi Grenlandijoje, taip pat NATO ir Europos Komisijos bei Islandijos atstovai.
Taip pat tikimasi, kad jame dalyvaus Norvegijos, Nyderlandų, Airijos, Belgijos ir Liuksemburgo lyderiai, o Didžioji Britanija ir Prancūzija į šį šiaurės Vokietijos Hamburgo uostamiestyje vyksiantį susitikimą siunčia ministrus.
„Atsižvelgiant į susitikimo dalyvių sudėtį, esu įsitikinęs, kad jiems bus įdomu aptarti ir saugumo klausimus Šiaurės regione“, – sakė F. Merzo atstovas spaudai Steffenas Meyeris.
Sabotažas ir stebėjimas
Oficialiai skelbiamas viršūnių susitikimo tikslas – skatinti tarpvalstybinę jūros vėjo energijos, vandenilio rinkos ir tarpusavyje sujungtos jūrų infrastruktūros plėtrą.
Į jo darbotvarkę įtraukti ir svarbūs saugumo klausimai, nes Šiaurės jūra ir gretimos Baltijos jūros jau seniai yra vadinamųjų hibridinių atakų, dėl kurių daugelis kaltina Rusiją, taikiniu.
Su Rusija susiję krovininiai laivai įtariami povandeninių ryšių kabelių sabotažu ir svarbiausios infrastruktūros stebėjimu.
Vokietijoje virš oro uostų, karinių bazių ir pramonės objektų pasirodžius paslaptingiems dronams, valdžios institucijos ėmė dar labiau nerimauti, mat manoma, kad kai kurie iš jų buvo paleisti iš Rusijos atsiųstų laivų.
F. Merzas praėjusią savaitę sakė, kad Hamburge bus diskutuojama apie „jūrų saugumą“ ir „bendrą ekonominę sėkmę Šiaurėje“.
Tokiomis diskusijomis bus siekiama paversti Šiaurės jūrą „didžiausiu pasaulyje švarios energijos rezervuaru“, kuris, jo nuomone, yra „itin svarbus stipriai, saugiai ir nepriklausomai Europai“.
Per paskutinį 2023 m. įvykusį Šiaurės jūros viršūnių susitikimą šalys susitarė iki šimtmečio vidurio vėjo energijos gamybos pajėgumus išplėsti iki 300 gigavatų, o iki 2030 m. pasiekti tarpinį 120 GW tikslą.
Tačiau, remiantis dabartinėmis tendencijomis, konsultacinės bendrovės „Baringa“ teigimu, iki šio dešimtmečio pabaigos bus įrengta tik 82 GW galios.
Kopijuoti, platinti, skelbti ELTA turinį be ELTA raštiško sutikimo draudžiama.
