Žiema rožėms – nelengvas metas. Vis dėlto tinkamai paruošus krūmus galima ne tik apsaugoti juos nuo iššalimo, bet ir užtikrinti gausų, sveiką žydėjimą kitą sezoną. Žemiau pateikiami aiškūs patarimai, kaip prižiūrėti rožes žiemą ir kokių klaidų jokiu būdu nedaryti sausį.
Apie rožių apsaugą verta pagalvoti dar prieš prasidedant rimtiems šalčiams. Šie augalai jautrūs tiek žemai temperatūrai, tiek pertekliniam drėgniui šaknų kaklelio zonoje, todėl juos būtina tinkamai pridengti.
Vienas svarbiausių darbų – apipilti rožių kerą žemės ar perpuvusio komposto kaupu. Aplink krūmo pagrindą supilamas maždaug 20–30 cm aukščio kauburėlis, kad būtų uždengta skiepijimo vieta ir apatinės ūglių dalys. Lietuvos klimato sąlygomis tai paprastai daroma nuo lapkričio vidurio iki gruodžio pradžios.
Ne mažiau svarbu apsaugoti antžeminę rožių dalį, ypač jautresnių veislių: stambiažiedžių, lysvinių, kamieninių ir vijoklinių rožių. Vijoklinių ir kamieninių rožių ūgliai dažnai atsargiai prilenkiami prie žemės, o pats krūmas dengiamas orui laidžia medžiaga, pavyzdžiui, biovilna, šiaudais ar eglišakėmis.
Rudenį laistymas palaipsniui mažinamas, o tręšimas nutraukiamas, kad krūmai ramiai pereitų į žiemos poilsio laikotarpį. Vis dėlto tai nereiškia, kad per žiemą rožes galima visiškai pamiršti.
Net ir šaltuoju sezonu rožes gali pažeisti ligos ir kenkėjai, todėl augalus verta apžiūrėti bent kartą per savaitę. Pastebėjus pirmuosius ligų požymius, pavyzdžiui, miltligę ar juodąjį dėmėtumą, taip pat radus žiemojančių vabzdžių pėdsakų, rekomenduojama rinktis švelnesnes, natūralesnes augalų apsaugos priemones ir vengti agresyvių cheminių preparatų.
Vertingas patarimas: efektyvus būdas sumažinti žiemojančių kenkėjų skaičių – švelniai perbraukti stiebų žievę minkštu šepečiu. Taip pašalinami vabzdžių kiaušinėliai nepažeidžiant augalo.
Kokių klaidų vengti, kad rožės pavasarį gražiai atgimtų
Nors rožės dėmesio reikalauja visus metus, sausį kai kurių darbų geriau atsisakyti, kad nepakenktumėte būsimam žydėjimui.
Viena dažniausių žiemos klaidų – rožių genėjimas sausį. Noras pašalinti sausus ar negražiai atrodančius ūglius suprantamas, tačiau šiuo metu tai pavojinga. Genėjimas gali paskatinti krūmą per anksti „pabusti“, o vėliau sugrįžtantys šalčiai lengvai pažeidžia jaunus ūglius. Dėl to rožės gali silpniau žydėti arba net apšalti stipresnės šakos.
Pirmaisiais metų mėnesiais temperatūra vis dar gali būti labai žema, todėl šaknų apsauga nuo šalčio išlieka būtina sąlyga gausiam žydėjimui. Sausį nereikėtų nuimti žieminės mulčio dangos ar antžeminės dalies uždengimų, net jei dienomis atrodo, kad atšilo. Naktiniai šalčiai gali būti pražūtingi ne tik šaknims, bet ir jau pradėjusiems brinkti pumpurams.
Sausis taip pat netinkamas metas tręšti rožes. Žiemą augalai yra ramybės būsenoje ir papildomų maisto medžiagų jiems nereikia. Tręšimas šiuo laikotarpiu gali paskatinti silpnų ūglių ir lapelių augimą, susilpninti krūmą, padidinti jo jautrumą šalčiui bei grybinėms ligoms. Dėl to gali pradėti džiūti atskiros šakos ar net nukentėti šaknų sistema.
Trąšas verčiau pradėti naudoti nuo kovo, kai orai stabiliai šyla ir rožės natūraliai pradeda vegetaciją. Taip užtikrinsite stiprų, sveiką augimą ir gausų žydėjimą viso sezono metu.
