Laikas.ltLaikas.lt
  • Naujausios
  • Lietuva
  • Pasaulis
  • Žmonės
  • Gyvenimas
  • Maistas
  • Auto
  • Horoskopai
  • Pramogos
Paieška
Naujienos
  • Lietuva
  • Pasaulis
  • Gyvenimas
  • Mokslas
  • Technologijos
  • Automobiliai
Gyvenimas
  • Mada
  • Maistas
  • Namai
  • Sodas ir daržas
  • Sveikata ir grožis
  • Žmonės
Daugiau
  • Horoskopai
  • Receptai
  • Pramogos
  • Kinas
  • Menas
  • Renginiai
Redakcija
  • Apie mus
  • Autoriai
  • Privatumo politika
  • Redakcijos politika
  • Kontaktai
Laikas.ltLaikas.lt
  • Naujausios
  • Lietuva
  • Pasaulis
  • Žmonės
  • Gyvenimas
  • Maistas
  • Auto
  • Horoskopai
  • Pramogos
Paieška
  • Naujienos
    • Naujausios
    • Pasaulis
    • Lietuva
    • Mokslas
    • Automobiliai
    • Technologijos
  • Gyvenimas
    • Mada
    • Maistas
    • Namai
    • Sodas ir daržas
    • Sveikata ir grožis
    • Žmonės
  • Įdomybės
    • Horoskopai
    • Receptai
  • Pramogos
    • Kinas
    • Menas
    • Renginiai
    • Eurovizija 2026
  • Redakcija
    • Apie mus
    • Autoriai
    • Privatumo ir slapukų politika
    • Redakcijos politika
    • Kontaktai
Sekite mus
Pradinis puslapis » Vištiena atsidūrė po padidinamuoju stiklu: ekspertai pasakė tai, ko daugelis net nežino
Maistas

Vištiena atsidūrė po padidinamuoju stiklu: ekspertai pasakė tai, ko daugelis net nežino

Paskelbė Edita Gavelienė
2026-02-02, 10:55
Komentarų: 0
Dalintis
4 min. skaitymo
two raw chicken breasts in a black bowl

Vištienai, kaip ir kitai mėsai, neretai klijuojama „cheminių priedų“ etiketė. Kai kurie žmonės įsitikinę, kad paukščiai šeriami hormonais, steroidais arba nuolat gydomi antibiotikais. Dėl tokių baimių dalis vartotojų paukštienos visiškai atsisako arba ją renkasi itin atsargiai. Vis dėlto nemaža dalis šių nuostatų kyla iš pasenusių praktikų, pavienių skandalų ir ne iki galo suprastos informacijos.

Šiuolaikinė paukštininkystė per pastaruosius dešimtmečius smarkiai pasikeitė: griežtėja teisės aktai, tobulėja kontrolės sistemos, gerėja pašarų sudėtis ir auginimo technologijos. Todėl sąmoningai renkantis produktus verta remtis ne gandais, o aiškiais paaiškinimais, kaip iš tikrųjų auginamos vištos ir kas šiandien yra leidžiama bei draudžiama.

Vištiena jau daugelį metų kelia diskusijų. Spartus paukščių augimas ir didelė produkcijos pasiūla kai kuriems žmonėms kelia įtarimų, kad mėsoje gali būti augimo hormonų, steroidų ar antibiotikų likučių. Tačiau specialistai pabrėžia: nemaža dalis šių baimių paremta mitais ir pasenusiais įsitikinimais.

Ar vištienoje yra antibiotikų?

Ekspertai aiškina, kad šiandieninis intensyvus paukščių augimas paprastai nėra pasiekiamas „cheminių kokteilių“ pagalba. Dažniausiai tai – ilgametės kryptingos selekcijos ir tinkamai subalansuoto lesalo rezultatas. Šiuolaikinės veislės turi didelį natūralų augimo potencialą, kuris atsiskleidžia sudarius geras laikymo sąlygas ir užtikrinus visavertę mitybą.

Paukščių raciono pagrindą paprastai sudaro grūdiniai pašarai (pavyzdžiui, kviečiai, tritikaliai, kukurūzai), taip pat baltyminiai priedai, tokie kaip sojų ar rapsų išspaudos. Papildomai į lesalą įmaišomi vitaminai, mineralai ir būtinosios aminorūgštys. Kokybiškas, subalansuotas pašaras leidžia paukščiui augti greitai ir sveikai, nenaudojant draudžiamų ar pavojingų medžiagų.

a raw chicken on a cutting board next to a slice of lemon

Profilaktinis antibiotikų naudojimas „dėl visa ko“ šiuolaikinėje paukštininkystėje nebėra laikomas tinkama praktika. Antibiotikai gali būti skiriami tik tuomet, kai paukščiai suserga, ir tik veterinarijos gydytojo priežiūroje.

Taip pat taikomi vadinamieji išlaukos laikotarpiai: jei gyvūnams buvo skirti vaistai, jų negalima skersti, kol veikliosios medžiagos nėra pasišalinusios iš organizmo. Tai reiškia, kad į rinką tiekiama mėsa neturėtų turėti pavojingų vaistų likučių, o laikymąsi užtikrina teisės aktai ir laboratoriniai tyrimai.

Mistifikuoti hormonai ir steroidai

Itin gaji mitų grupė – pasakojimai apie augimo hormonus ir steroidus vištienoje. Specialistų vertinimu, tokie teiginiai yra nepagrįsti: hormoninių ar steroidinių preparatų naudojimas paukštininkystėje yra draudžiamas, be to, praktikoje būtų ekonomiškai nenaudingas.

Tokios medžiagos ne tik neatitiktų gyvūnų gerovės ir maisto saugos reikalavimų, bet ir reikšmingai didintų gamybos kaštus. Šiuolaikinė paukštininkystė remiasi kitu principu: genetine atranka, kokybiškais pašarais ir optimaliomis auginimo sąlygomis, o ne draudžiamų preparatų naudojimu.

Vištiena gali būti visavertė ir saugi mitybos dalis, jei ji gaunama iš patikimų ūkių, laikomasi maisto saugos reikalavimų, o namuose mėsa paruošiama tinkamai. Vis dėlto mitai kartais kartojami net ir išsilavinusių žmonių, todėl jie ilgainiui įsitvirtina visuomenėje ir klaidina vartotojus.

Raw chicken pieces with vegetables on a wooden board

Subalansuotos mitybos požiūriu vištiena gali būti valgoma reguliariai, tačiau svarbu laikytis įvairovės principo: baltymų šaltinius verta kaitalioti ir derinti tarpusavyje.

Kaip tinkamai paruošti vištieną namuose?

Net ir saugiai užauginta mėsa gali kelti riziką, jei namuose su ja elgiamasi neteisingai. Vištienos saugumas priklauso ne tik nuo auginimo, bet ir nuo laikymo, atšildymo bei terminio apdorojimo.

Ruošiant vištieną svarbu laikytis pagrindinių taisyklių:

  • šaldytą mėsą atšildyti šaldytuve, o ne kambario temperatūroje;
  • žaliai mėsai naudoti atskirą pjaustymo lentelę ir įrankius, kad būtų išvengta kryžminės taršos;
  • vištieną kepti ar virti iki pilno iškepimo: mėsa turi būti vientisos spalvos, be rausvų vietų, o sultys – skaidrios;
  • paruoštų patiekalų ilgai nepalikti kambario temperatūroje;
  • atvėsintą maistą laikyti šaldytuve.

Laikantis šių principų galima išsaugoti vištienos maistinę vertę ir kartu sumažinti žarnyno infekcijų riziką. Šiuolaikiniai auginimo metodai, griežti kontrolės standartai ir atsakingas vartotojo elgesys virtuvėje leidžia vištieną laikyti saugiu ir prieinamu maisto produktu, ypač kai ji perkama iš patikimų gamintojų.

Temos:AntibiotikaiVištiena
Kaip vertinate šį įrašą?
Nuostabus!0
Prajuokino0
Nustebino0
Nuvylė0
Sunervino!0
PaskelbėEdita Gavelienė
Žurnalistė
Rašau apie maistą, mitybą ir sveikatingumą, domiuosi subalansuota mityba, kasdieniais pasirinkimais ir įpročiais, kurie padeda jaustis geriau. Mane domina tiek praktiniai patarimai, tiek naujos mitybos tendencijos. Savo tekstuose siekiu pateikti aiškią, atsakingą ir lengvai pritaikomą informaciją kasdieniam gyvenimui.
Komentarų: 0

Parašykite komentarą Atšaukti atsakymą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *

Rekomenduojame perskaityti

VMI. ELTA / Dainius Labutis nuotr.
Lietuva

VMI siunčia svarbią žinią: kai kuriems ali tekti susimokėti daugiau nei tikėjotės

Aurimas Kavaliūnas
2026-02-03
music sheet on music sheet
Menas

Tai įkvepia: latvių dirigentas Andris Nelsonas triumfavo „Grammy“ apdovanojimuose

Karolis Vaickus
2026-02-03
Pasaulis

Makrono saulės akiniai pakeitė akcijų pasaulį per dieną: „iVision Tech“ akcijos šoko beveik 30 %

Karolis Vaickus
2026-02-03
woman lifting barbel
Sveikata ir grožis

Svarbus įspėjimas sportuojančioms moterims: jūsų menstruacinis ciklas veikia traumų sunkumą

Irena Petrauskienė
2026-02-03
Row of vibrant red bushes along a sidewalk.
Sodas ir daržas

Rudenį jis sprogsta spalvomis: vienas gražiausių ir nereikliausių krūmų, kokį galite pasodinti

Karolina Vasiliauskaitė
2026-02-03
black laptop computer
Technologijos

Kritinis įspėjimas „Gmail“ naudotojams: pasitikrinkite, nes galite turėti labai rimtų problemų

Jonas Vainius
2026-02-03

Laikas.lt – įdomus ir gyvas portalas, skirtas visiems, mėgstantiems patikimą informaciją ir naudingus patarimus, paversiančius kasdienį gyvenimą lengvesniu. Skaitykite ir mėgaukitės!

TIPRO, UAB
Kalvarijų g. 99A-33, LT-08219 Vilnius
Tel.: +370 606 17737
El. paštas: [email protected]

Mūsų populiariausios

  • Namai
  • Sveikata ir grožis
  • Receptai
  • Mokslas
  • Pramogos

Taip pat skaitykite

  • Automobiliai
  • Horoskopai
  • Lietuva
  • Maistas
  • Patarimai

Redakcija

  • Apie mus
  • Autoriai
  • Privatumo politika
  • Redakcijos politika
  • Kontaktai
Laikas.ltLaikas.lt
@ 2026 Visos teisės saugomos
  • Titulinis
  • Privatumo ir slapukų politika
  • Redakcijos politika
  • Kontaktai
Welcome Back!

Sign in to your account

Username or Email Address
Password

Lost your password?