Pastarojoje Europos Parlamento plenarinėje sesijoje įvyko Transporto ir turizmo komiteto posėdis, skirtas kitam Europos Sąjungos teisės aktų, reglamentuojančių periodines transporto priemonių technines apžiūras, reformos etapui.
Komitetas nagrinėjo ataskaitų projektus ir darbo dokumentus, susijusius su apžiūrų tvarkos, kelių kontrolės bei automobilių duomenų rinkimo ir apsikeitimo procedūrų keitimu visoje ES.
Nors galutiniai sprendimai dar nepriimti, diskusijos aiškiai parodė, kuria kryptimi gali būti formuojamas būsimas reguliavimas.
Emisijos – pagrindinis iššūkis
Daugiausia diskusijų sukėlė išmetamųjų dujų kontrolė ir tai, kiek veiksmingai ji vykdoma privalomų techninių apžiūrų metu. ES institucijų vertinimu, problema dažnai slypi ne pačiose emisijų normose, o taikomuose patikros metoduose: jie ne visada leidžia identifikuoti automobilius, kurie realiomis eismo sąlygomis išmeta gerokai daugiau teršalų, nei turėtų pagal deklaruojamus rodiklius.
Iš teisėkūros procesui parengtų dokumentų matyti, kad didžiausias iššūkis – transporto priemonės, kurios formaliai atitinka reikalavimus, tačiau kasdienėje eksploatacijoje sukelia žymiai didesnę taršą. Dažniausiai kalbama apie automobilius, kurie techninę apžiūrą praeina net ir tada, kai išmetamųjų dujų valymo sistemos yra sugedusios arba sąmoningai pakeistos.
Dėl to Briuselyje ieškoma sprendimų, kurie techninę apžiūrą paverstų ne formalia procedūra, o realiu įrankiu nustatyti viršnorminę taršą sukeliančias transporto priemones. Šiame etape nekalbama apie naujų normų įvedimą – daugiausia dėmesio skiriama esamų reikalavimų įgyvendinimo efektyvumui ir šiuo metu apžiūros stotyse „nematomų“ problemų atskleidimui.
Automobilio duomenys techninėje apžiūroje: OBFCM vaidmuo
Vienas iš svarstomų scenarijų – plačiau pasitelkti elektroninius duomenis, kuriuos kaupia patys automobiliai. Šiuo metu techninė apžiūra dažniausiai remiasi vienkartiniu emisijų matavimu, o tokį rezultatą palyginti nesudėtinga laikinai „pagerinti“ prieš apsilankymą apžiūros stotyje. Tuo tarpu borto sistemos gali atskleisti ilgalaikes, nuolat pasikartojančias problemas, nepriklausančias nuo vieno patikrinimo momento.
Šiame kontekste vis dažniau minimas OBFCM (angl. On Board Fuel Consumption Monitoring) – sistema, kuri nuo 2021 m. privalomai montuojama visuose naujuose ES parduodamuose automobiliuose. Benzininiuose ir dyzeliniuose automobiliuose ji fiksuoja degalų sąnaudas ir nuvažiuotą atstumą, o elektrifikuotose transporto priemonėse – ir važiavimo ypatumus išsikrovus baterijai, įkrovimo duomenis bei kitus parametrus.
Remiantis OBFCM informacija, galima apskaičiuoti realų vidutinį išmetamųjų dujų kiekį, kuris paprastai geriau atspindi kasdienį naudojimą nei standartinio apžiūros matavimo rezultatai. Tai galėtų atverti kelią selektyvesnei kontrolei: pagal sukauptus istorinius duomenis būtų galima tiksliau nustatyti transporto priemones, kurių rodikliai nukrypsta nuo normos, ir jas nukreipti į detalesnį patikrinimą.
Kol kas nėra sprendimo OBFCM duomenis automatiškai taikyti techninėse apžiūrose, tačiau pats faktas, kad tokia informacija jau renkami, rodo, jog ES turi potencialiai labai tikslų įrankį emisijų vertinimui.
Didžiausia rizika – seni dyzeliniai automobiliai
Nors dokumentuose retai tiesiai įvardijami konkretūs pavaros tipai, dažniausiai analizuojami senesni dyzeliniai automobiliai. Būtent šioje grupėje dažniau pasitaiko kišimosi į kietųjų dalelių filtrus, SCR sistemas, EGR vožtuvus ir kitas išmetamųjų dujų valymo grandis. Tokiais atvejais deklaruojami ir realūs taršos rodikliai gali ženkliai skirtis.
Problema neapsiriboja vien transporto priemonės amžiumi. Esminis klausimas – plataus masto manipuliacijos ir ribotas dabartinių kontrolės metodų veiksmingumas. Tarptautinių organizacijų, tiriančių realias transporto emisijas, duomenys rodo, kad dyzelinių automobilių laboratoriniai rodikliai dažnai menkai sutampa su realaus naudojimo rezultatais.
Skaitmeninės techninės apžiūros ir ridų duomenų bazė
Reforma neapsiriboja vien emisijomis. Lygiagrečiai svarstomi sisteminiai pokyčiai, kurių tikslas – suvienodinti techninių apžiūrų dokumentavimą ir palengvinti teisės aktų įgyvendinimo kontrolę visoje Europos Sąjungoje.
Vienas iš planuojamų sprendimų – skaitmeninis techninės apžiūros patvirtinimas, matomas bendruose ES informaciniuose registruose. Toks įrašas galėtų būti patikrinamas kontrolės institucijų ir už transporto priemonės registracijos šalies ribų, pavyzdžiui, pasitelkiant europinį skaitmeninės tapatybės sprendimą.
Taip pat svarstomi palengvinimai vairuotojams, laikinai gyvenantiems kitose valstybėse narėse, kad privalomą techninę apžiūrą būtų galima atlikti negrįžtant į transporto priemonės registracijos šalį.
Kitas svarbus elementas – privalomas odometro (ridos) fiksavimas techninės apžiūros metu. Lietuvoje tai jau seniai įprasta, tačiau dalyje ES valstybių tokios praktikos vis dar nėra. Numatyta, kad surinkti duomenys sudarys europinę ridų bazę, kuri apsunkintų odometrų klastojimą ir didintų naudotų automobilių rinkos skaidrumą, ypač perkant transporto priemones iš kitų šalių.
Kas jau aišku, o kas dar tik planuojama?
Šiuo metu nekalbama nei apie naujas prievoles vairuotojams, nei apie konkrečias įsigaliojimo datas. Aptariami scenarijai kol kas tėra kryptys, kurios dar tik svarstomos ES teisėkūros procese.
Vis dėlto vis aiškiau akcentuojama, kad numatoma techninių apžiūrų reforma nėra skirta vien „griežtinti“ formalius reikalavimus. Pagrindinis tikslas – užtikrinti, kad būtų veiksmingai identifikuojami automobiliai, kurie normas atitinka tik dokumentuose, tačiau realiame eisme teršia gerokai daugiau. Jei pakeitimai būtų priimti, didžiausią poveikį pajustų tie transporto priemonių savininkai, kurie sąmoningai manipuliuoja emisijų valymo sistemomis.
