Draudimo bendrovės „ERGO“ Žalų departamento vadovas Gytis Matiukas pasakoja, kad šiemet jau užfiksuotas vienas draudžiamasis įvykis, kai nuo pastato stogo nukritęs varveklis apgadino automobilį. Lauko temperatūrai svyruojant apie nulį ir tirpstant susikaupusiam sniegui, panašių įvykių rizika gerokai padidėja. Be to, tirpstanti susigulėjusio sniego masė tampa sunkesnė, todėl gali kelti grėsmę įvairių konstrukcijų stabilumui: statinių stogams, pavėsinėms, šiltnamiams, lietvamzdžiams.
„Šiemet fiksavome ne vieną gausaus sniego ir šalčių sukeltą žalą, tačiau staigus atlydis taip pat gali padaryti daug nuostolių. Tie, kurie dar to nepadarė, turėtų nusikasti sniegą nuo stogų, atvirų balkonų ir kitų konstrukcijų – sunkesnis, tirpstantis sniegas ar papildomas svoris dėl šlapdribos gali lemti didesnį slėgį, nuo kurio stogai ir kiti paviršiai gali įlūžti. Sniegą reikėtų šalinti reguliariai, nelaukiant, kol jo susikaups itin daug“, – sako G. Matiukas.
Anot jo, sniego kastuvų dar nereikėtų slėpti sandėliukuose – prognozuojamos permainingos sąlygos, kai sniegas gali ir kristi, ir tirpti, ir vėl pašalti. Todėl svarbu būti pasiruošus įvairioms situacijoms.
Jau patirti nuostoliai – didesni nei pernai
G. Matiukas teigia, kad šiemet su sniegu ir šalčiais susijusių draudžiamųjų įvykių metu draudimo bendrovės klientai jau patyrė daugiau kaip 20 tūkst. eurų nuostolių. Vidutinė žala siekė 780 eurų ir buvo apie 15 proc. didesnė nei pernai sausio–vasario mėnesiais.
Buvo užfiksuota atvejų, kai didelė sniego masė sulaužė gyventojų šiltnamį, sugadino lietvamzdžius, o šalčiai pažeidė namų lauko duris. Nuostolių patirta ir dėl chuliganiškų veiksmų – registruotas atvejis, kai mesta sniego gniūžtė išdaužė stiklinį durų paketą.
Pernai žiema nebuvo tokia atšiauri, tačiau netrūko stipraus vėjo ir audrų. Didelė dalis turto draudimo žalų tuomet buvo susijusios būtent su vėju ir audromis, o gyventojams kompensuotos dešimtys tūkstančių eurų nuostolių.
Kas atsako už nukritusius varveklius ir sniegą?
Pasak G. Matiuko, atlydis kelia pavojų ne tik gyventojų turtui, bet ir aplinkiniams. Nuo stogų krentantys tirpstančio sniego gniutulai ir varvekliai gali sukelti rimtų nelaimių arba apgadinti šalia pastatų stovinčius automobilius ir kitą turtą. Todėl į šias rizikas būtina žiūrėti atsakingai.
Nekilnojamojo turto ir statybų teisės ekspertas Simonas Šlitas primena, kad už varveklių, ledo ar sniego kritimo padarytus nuostolius atsako už pastato priežiūrą atsakingi asmenys. Daugiabučiuose tai dažniausiai yra namus administruojančios įmonės arba gyventojų bendrijos. Už komercinių pastatų priežiūrą paprastai atsakingi jų savininkai ar nuomininkai.
„Asmenys, patyrę nuostolių ar sveikatos sužalojimų dėl nuo stogų krentančių varveklių ar sniego, turi teisę reikalauti žalos atlyginimo. Turintiems draudimą žalą atlygina draudimo bendrovės, o šios vėliau regreso tvarka siekia atgauti sumokėtas sumas iš pastato administratoriaus ar savininko. Už netinkamą pastato priežiūrą taip pat gali būti skiriamos baudos: juridiniams asmenims jos gali siekti iki 3000 eurų, o įmonių vadovams ar atsakingiems darbuotojams – iki 300 eurų. Todėl svarbu kuo skubiau pašalinti susiformavusius varveklius ir kitas akivaizdžias grėsmes, pavojingas vietas atitverti, pakabinti įspėjamuosius ženklus“, – pažymi S. Šlitas.
Saugumo patarimai pėstiesiems ir vairuotojams
G. Matiukas pataria pėstiesiems būti atidesniems: pakelti galvą ir įvertinti, ar ant pastatų kraštų nekabo pavojingai atrodantys varvekliai, taip pat stengtis eiti atokiau nuo pastatų. Vairuotojams rekomenduojama nestatyti automobilių ten, kur yra sniego ar ledo kritimo rizika.
Artimiausiomis dienomis verta saugotis ir plikledžio – jis gali susidaryti tiek ant šaligatvių, tiek ant kelio dangos, todėl būtinas didesnis atsargumas tiek einant, tiek vairuojant.

