Kelionės lėktuvu yra viena iš temų, kuri lietuviams sukelia įvairiausių emocijų. Nors daugelis jų dažnai renkasi šią susisiekimo priemonę, nemaža dalis susiduria su baime ir įtampa dar net nepakilus nuo žemės.
Įdomu tai, kad net ir stiprų stresą jaučiantys keleiviai nesiliauja keliauti. Tą puikiai iliustruoja naujausias tyrimas, atliktas „Oro skundo“ iniciatyva. Lėktuvo bilietai dažnai reiškia ne tik kelionę, bet ir širdies plakimą greičiau, mintis apie turbulenciją ar mintinai išmoktus veiksmus avarinės situacijos metu.
Nepaisant to, žmonės keliauja, perka skrydžius iš įvairiausių bendrovių ir aktyviai planuoja atostogas ar komandiruotes. Tai liudija lietuvių gebėjimą ne tik susitaikyti su rizika, bet ir išlaikyti aktyvų gyvenimo būdą, kuriame skrydžiai tapę beveik kasdienybe.
Ir vis dėlto – baimė lieka. Kaip ji pasireiškia ir kaip žmonės su tuo susitvarko?
Nerimo nepaneigia, bet skrenda toliau

Tyrimas atskleidė dvi esmines tendencijas. Net 80 proc. gyventojų nurodo, kad kelionė lėktuvu jiems sukelia tam tikro lygio stresą. Tai nebūtinai reiškia paniką ar baimę, dažnai tai susiję su specifinėmis situacijomis: ilgos eilės, griežtos taisyklės ar net oro sąlygos, kurios lemia turbulencijas.
Be to, 27 proc. gyventojų prisipažino, kad jaučia baimę ir nerimą vien pagalvoję apie skrydį. Nepaisant šių skaičių, 83 proc. lietuvių nurodė, kad keliaudami lėktuvu jie jaučiasi saugiai arba bent jau labiau linkę pasitikėti šia transporto priemone nei bijoti.
Tik 13 proc. respondentų mano, kad skristi lėktuvu – nesaugu. Tad iš esmės lietuviai išlieka viena aktyviausiai keliaujančių tautų, net jei viduje kirba dvejonės.
Kas kelia didžiausią stresą?
Didžioji dalis streso, anot apklaustųjų, kyla dėl orų. Net 44 proc. žmonių įvardijo, kad būtent atmosferos reiškiniai, tokie kaip audros, rūkas, turbulencija, jiems kelia daugiausia įtampos. Trečdalis nerimauja dėl galimo pavėlavimo į skrydį, o dar ketvirtadalis baiminasi dėl bagažo – jo apribojimų ar net praradimo.
Keliavimas per skrydžių piko laikotarpius tik dar labiau paaštrina šias situacijas. Ne visi įvertina, kad saugumo patikros procedūroms vasaros sezono metu ar per atostogas gali prireikti daugiau nei dviejų valandų.
Pasak „Oro skundo“ atstovo B. Rimkaus, vietoj įprasto dviejų valandų rezervavimo, keleiviams pravartu oro uoste pasirodyti likus trims valandoms iki skrydžio, ypač jei keliaujama su vaikais.
Beje, kelionės su vaikais yra dar viena tema, kuri didina įtampą. Mažamečiai dažnai nesusitaiko su laukimu, o stresą patiria tiek vaikai, tiek tėvai. Tokiais atvejais siūloma naudotis „fast lane“ paslauga, kuri padeda išvengti ilgų eilių prie saugumo patikros.
Kuriomis oro linijomis svajojama skristi?

Tyrimas atskleidė ir tai, kokios oro linijos gyventojams atrodo patraukliausios. Jeigu neįtakotų bilietų kainos ar kita logistika, lietuviai mieliausiai rinktųsi „Turkish Airlines“ – taip atsakė 27 proc. apklaustųjų. Toliau rikiuojasi „Lufthansa“ (22 proc.), „Air Baltic“ (19 proc.), „Emirates“ (17 proc.) ir „Scandinavian Airlines“ (16 proc.).
Paprastai šios bendrovės pasižymi didesniu komforto lygiu, lankstesnėmis bagažo taisyklėmis ir mažiau nemalonių netikėtumų. Visgi, net ir žemų kaštų vežėjai turi savo vietą – „Ryanair“ su 11 proc. užėmė šeštą vietą, o „Wizz Air“ su 10 proc. – septintą.
Pasak B. Rimkaus, šios bendrovės vis dar labiausiai tinka vadinamosioms „emigrantų kryptims“. Kita vertus, ne kiekvienas keleivis džiaugiasi skrydžio patirtimi, kai iki lėktuvo veža autobusas, bagažo politika sunkiai suprantama, o papildomi mokesčiai lydi nuo bilieto pirkimo iki vietos pasirinkimo.
Skrydžių nesklandumai – kasdienybė
Apie pusė gyventojų yra patyrę su skrydžiais susijusių problemų. Dažniausiai minimas atvejis yra daugiau nei trijų valandų vėlavimas (23 proc.). 17 proc. teigė, kad susidūrė su bagažo praradimu ar jo vėlavimu, o 12 proc. prisiminė atvejus, kai skrydžiai buvo sutrikdyti dėl oro erdvės valdymo problemų.
Nemaža dalis keleivių iš tokių situacijų tikisi kompensacijų, bet būtent pigių skrydžių bendrovėse tai padaryti būna sunkiausia. B. Rimkus sako, kad dažnu atveju visa kompensacijų sistema sukurta taip, kad keleivis kuo mažiau norėtų su ja „užsiimti“.
Tačiau „Oro skundo“ patirtis rodo kitaip, per visą veiklos laikotarpį jie iškėlė daugiau kaip septyniasdešimt bylų oro linijų bendrovėms, ir beveik visus teismo procesus laimėjo keleivių naudai.
Taigi, nors lietuviai skraido daug ir noriai, jų kelionės neapsieina be iššūkių. Baimė, stresas, skrydžių nesklandumai – visa tai tapo kasdienio keliautojo palydovais. Vis dėlto, net ir žinodami, kas gali nutikti, lietuviai rankos nuo kelionių atostogų sezono metu nuleisti neketina. Jie tiesiog prisitaiko, kaip visada.

