Tęsiantis viešai diskusijai dėl sprendimo panaikinti tiesioginį skrydį tarp Vilniaus ir Londono Sičio oro uosto, kurį aviakompanija grindžia maršruto nerentabilumu ir patiriamais nuostoliais, „British Chamber of Commerce in Lithuania“ (BCCL) pateikia konkrečius pavyzdžius ir skaičius.
Pasak asociacijos, šie duomenys aiškiai parodo, kiek nuo šios krypties priklauso Didžiosios Britanijos investuotojai Lietuvoje, Lietuvos įmonės, vykdančios veiklą Jungtinėje Karalystėje, taip pat bendrovės, šį oro uostą naudojusios jungiamiesiems skrydžiams.
2025 m. šiuo maršrutu skraidžiusių lėktuvų užpildymas siekė 67,61 %.
Didžioji Britanija – sparčiausiai augusi Lietuvos eksporto rinka
Didžioji Britanija yra viena pagrindinių Lietuvos verslo partnerių. Valstybės duomenų agentūros duomenimis, 2025 m. sausio–lapkričio mėn. lietuviškos kilmės prekių eksportas į Didžiąją Britaniją sudarė 5,4 % viso eksporto ir viršijo 1,2 mlrd. eurų.
„Inovacijų agentūros“ 2025 m. pirmojo pusmečio duomenys rodo, kad būtent Didžioji Britanija buvo sparčiausiai augusi Lietuvos eksporto rinka. Palyginti su tuo pačiu 2024 m. laikotarpiu, eksportas išaugo 141,6 mln. eurų, arba 24,5 %.
BCCL valdybos pirmininkė Neringa Petrauskaitė pabrėžia, kad skrydžio naudos nereikėtų vertinti vien per siaurą aviakompanijos pelningumo prizmę, ignoruojant platesnę ekonominę naudą šaliai.
„Nors šie skaičiai yra labai iškalbingi, juos, matyt, sunku suvokti, kol nepamatai, kurias konkrečias įmones tai paliečia. Todėl ėmėmės iniciatyvos surinkti Lietuvoje gerai žinomų įmonių pavyzdžius, kad aiškiau parodytume problemos mastą panaikinus šį maršrutą. Pakanka suskaičiuoti vos kelių šių įmonių sumokėtus mokesčius į Lietuvos biudžetą ir jų sukurtas darbo vietas, aptarnaujant Didžiosios Britanijos ar kitų užsienio rinkų klientus, kad suprastume: Lietuvos ekonomikai šis iš valstybės biudžeto dalinai remtas maršrutas atsipirko keleriopai“, – teigia N. Petrauskaitė.
BCCL direktorė Dovilė Vyčinė atkreipia dėmesį ir į platesnį kontekstą: „Šiandienos naujienų kontekste, kai žiniasklaidoje ką tik paskelbta, jog į Lietuvą žengia Londone įsikūrusi viena pasaulinių mokėjimo paslaugų lyderių, sprendimas atsisakyti skrydžių jungties su Londono Sičiu skamba itin ironiškai.“
Įmonių pavyzdžiai parodo, kurią Lietuvos ekonomikos šaką kertame
„Įvardysiu vos keletą pavyzdžių“, – sako D. Vyčinė.
Vienas jų – Didžiosios Britanijos tarptautinė specializuotų cheminių medžiagų ir tvarių technologijų įmonė „Johnson Matthey“, pasaulinė lyderė savo segmente. Lietuvoje ji turi padalinį „Johnson Matthey Global Business Services Lithuania“ UAB, kuriame Vilniuje šiuo metu dirba daugiau nei 250 darbuotojų (prieš dvejus metus jų buvo apie 50). Pernai bendrovė Lietuvoje sumokėjo daugiau kaip 3 mln. eurų mokesčių. Grupės darbuotojai maršrutu Vilnius–Londono Sitis ir atgal skrido 382 kartus, o šiemet planuotas panašus ar net didesnis skrydžių skaičius.
D. Vyčinė pabrėžia, kad šis skrydis aktualus ir sėkmingiems Lietuvos startuoliams, veikiantiems tarptautinėse rinkose.
Lietuvos finansinių technologijų startuolis „TransferGo“, turintis būstines tiek Londone, tiek Lietuvoje, pernai šia kryptimi skrido apie 100 kartų. Lietuvoje įmonėje šiuo metu dirba apie 60 darbuotojų, o pernai ji sumokėjo daugiau nei 800 tūkst. eurų mokesčių.
Pasak BCCL, nuo šio maršruto priklauso ir Lietuvos kapitalo įmonės. Pavyzdžiui, „Ignitis Renewables“ pernai minėtu reisu skrido 176 kartus, o tarptautinio privačių medicinos centrų tinklo „Northway“ darbuotojai – daugiau nei 40 kartų.
„Tiesioginis skrydis tarp Vilniaus ir Londono Sičio – tai ne patogumas, o strateginė jungtis. Verslui laikas šiandien yra svarbiausia valiuta: galimybė ryte būti Vilniuje, o tą pačią dieną – Londono finansų centre reiškia greitesnius sprendimus, tvirtesnes partnerystes ir didesnį pasitikėjimą rinka. Vystydama medicinos centrų verslą Lietuvoje, Didžiojoje Britanijoje, Latvijoje ir JAV, labai aiškiai matau, kad tiesioginis ryšys su Londonu stiprina ne tik atskirus verslus, bet ir visos mūsų šalies konkurencingumą“, – teigia „Northway“ įkūrėja Diana Bumelytė.
N. Petrauskaitė atkreipia dėmesį, kad didelė dalis šimto didžiausių Lietuvos įmonių veikia tarptautinėje rinkoje, o reikšminga jų dalis turi interesų Didžiojoje Britanijoje. Todėl, jos teigimu, kyla retorinis klausimas, ar tikrai suvokiama, kokiai Lietuvos ekonomikos daliai gali būti suduotas smūgis, atsisakius šio maršruto.
D. Vyčinė pažymi, kad vien kelios paminėtos įmonės pernai beveik septynis kartus galėjo pilnai užpildyti 106 vietų „Embraer“ lėktuvą, skraidžiusį maršrutu Vilnius–Londono Sitis. Anot jos, vien trys įmonės kartu pernai sumokėjo į Lietuvos biudžetą daugiau nei 6 mln. eurų.
BCCL teigia, kad tai – tik pirmieji surinkti skaičiai. Asociacija ir toliau renka informaciją, tikėdamasi, kad ji padės aiškiau suvokti problemos mastą ir taps konstruktyvaus dialogo, ieškant alternatyvių sprendimų, pradžia.
Platus palaikymas iš verslo bendruomenės
Dėl būtinybės išlaikyti šią kryptį viešai pasisakė daugybė verslo organizacijų, taip pat Vilniaus miesto savivaldybė ir pavienės įmonės. Savo poziciją jos reiškė socialiniuose tinkluose ir prisijungdamos prie BCCL inicijuoto viešo manifesto.
Apie sprendimą panaikinti tiesioginį skrydžio maršrutą tarp Vilniaus ir Londono Sičio sausio 12 d. paskelbė Lietuvos oro uostai ir Lenkijos oro bendrovė „LOT Polish Airlines“. 2024 m. šis maršrutas Lietuvos Respublikos Vyriausybės ir Susisiekimo ministerijos sprendimu buvo įvardytas kaip strateginis, todėl Susisiekimo ministerija iš valstybės biudžeto skyrė lėšų šio skrydžio užtikrinimui.
