Pinigai dingsta akyse: kodėl net stabilias pajamas turintys žmonės jaučiasi nesaugiai?
Finansinis nesaugumas šiandien daugeliui žmonių kyla ne todėl, kad jie staiga pradėjo mažiau dirbti ar blogiau planuoti pinigus. Priežastis dažniau slypi platesnėje aplinkoje: pragyvenimas brango greičiau, nei daugelio namų ūkių pajamos spėjo prisitaikyti, o būsto, sveikatos, energijos ir kasdienių paslaugų išlaidos tapo sunkiau prognozuojamos.
Būtent todėl net ir oficialiai neblogai atrodantys ekonomikos rodikliai ne visada sutampa su tuo, kaip žmonės jaučiasi kasdienybėje. „OECD“ 2024 metų apžvalgoje pabrėžiama, kad nors pajamos ir užimtumas daugelyje išsivysčiusių valstybių po pastarųjų krizių išliko gana atsparūs, pragyvenimo išlaidų spaudimas daugeliui namų ūkių vis dar išlieka reikšmingas. Kitaip tariant, makroekonominis stabilumas nebūtinai reiškia asmeninį saugumo jausmą.
Kainos nuslopo, bet jų lygis liko aukštas
Viena svarbiausių priežasčių, kodėl žmonės jaučiasi finansiškai nesaugūs, yra paprasta: net jei infliacija lėtėja, kainos negrįžta į ankstesnį lygį. Maisto, nuomos, komunalinių paslaugų ir kitų būtiniausių išlaidų šuolis per kelerius metus pakeitė kasdienį biudžetą taip, kad daugelis šeimų dabar išleidžia daugiau vien tam pačiam gyvenimo lygiui išlaikyti.
Tai gerai matyti ir apklausose. JAV federalinio rezervo 2025 metų ataskaitoje apie 2024 metų namų ūkių padėtį nurodoma, kad 29 proc. suaugusiųjų jautėsi finansiškai blogiau nei prieš metus, o dažniausiai minimos problemos buvo susijusios su infliacija ir kainomis, bazinėmis gyvenimo išlaidomis bei būstu. Vadinasi, net jei ekonomika formaliai auga, daug žmonių savo kasdienybėje pirmiausia jaučia ne augimą, o spaudimą.
Svarbu ir tai, kad atlyginimų atsigavimas buvo nevienodas. Tarptautinė darbo organizacija pažymi, kad po laikotarpio, kai kainos augo sparčiau už realų darbo užmokestį, 2024 metais realūs atlyginimai daugelyje regionų vėl ėmė kilti. Tačiau tai nereiškia, kad ankstesni praradimai visur jau kompensuoti. Daliai žmonių pajamų augimas atėjo per vėlai arba buvo per silpnas, kad atkurtų prarastą saugumo jausmą.
Būstas tampa didžiausiu spaudimo tašku
Finansinio nesaugumo tema šiandien vis dažniau susijusi su būstu. „Eurostat“ duomenimis, 2023 metais ES namų ūkiai būstui vidutiniškai skyrė 19,7 proc. savo disponuojamųjų pajamų. Tarp mažesnes pajamas gaunančių gyventojų ši dalis siekė jau 38,2 proc.
Kai tokia biudžeto dalis atitenka nuomai, paskolai, šildymui ir kitoms būsto išlaidoms, žmonėms lieka mažiau erdvės taupyti, kaupti rezervą ar ramiau reaguoti į netikėtus sukrėtimus.
Miestuose ši įtampa dar ryškesnė. „Eurostat“ skelbia, kad 2023 metais 10,6 proc. miestų gyventojų ES gyveno namų ūkiuose, kuriuose būsto išlaidos viršijo 40 proc. disponuojamųjų pajamų. Toks santykis paprastai reiškia ne tik brangų būstą, bet ir mažėjančią galimybę jaustis stabiliai ilgesniame laikotarpyje.
„OECD“ taip pat pažymi, kad nuo 2019 metų mažas pajamas gaunančių namų ūkių, kuriems būsto išlaidos tapo pernelyg didelės, dalis padidėjo trečdalyje organizacijos šalių. Tai padeda paaiškinti, kodėl finansinis nesaugumas vis dažniau juntamas ne tik tarp skurdžiausių, bet ir tarp viduriniosios klasės gyventojų.
Nesaugumą stiprina ne vien pajamos, bet ir rezervų stoka
Žmonės jaučiasi nesaugūs ne tik tada, kai neužtenka pinigų šiandien, bet ir tada, kai nėra atsargos rytojui. „OECD“ finansinį nesaugumą apibrėžia kaip situaciją, kai žmogus, nors ir nėra laikomas skurstančiu pagal pajamas, neturi pakankamai likvidžių santaupų išgyventi daugiau nei tris mėnesius, jei pajamos netikėtai nutrūktų. Pagal šį rodiklį 2018 metais finansiškai nesaugūs buvo 34 proc. žmonių OECD šalyse.
Tai svarbus priminimas, kad finansinis saugumas nėra vien mėnesio algos dydžio klausimas. Jei namų ūkis gyvena nuo atlyginimo iki atlyginimo, net ir nedidelis sukrėtimas, pavyzdžiui, liga, darbo netekimas, sumažėjęs darbo krūvis ar didesnė sąskaita už būstą, gali greitai paversti įtampą realia krize.
Dėl to daug žmonių jaučiasi trapiai net tada, kai formaliai „susitvarko“. JAV federalinio rezervo duomenimis, 2024 metų pabaigoje 73 proc. suaugusiųjų teigė, kad finansiškai laikosi neblogai arba gyvena patogiai, tačiau tai vis tiek buvo mažiau nei 2021 metais, kai tokių buvo 78 proc.
Tas skirtumas atrodo nedidelis, bet jis rodo, kad po infliacijos bangos dalis anksčiau saugiau besijautusių gyventojų persikėlė į labiau pažeidžiamą padėtį.
Finansinį nesaugumą didina ir nuolatinis neapibrėžtumas. „Gallup“ 2025 metų apklausoje 57 proc. amerikiečių nurodė nerimaujantys, ar pavyks išlaikyti savo gyvenimo lygį.
Toks nerimas dažnai atsiranda dar prieš realų nuosmukį: žmonės pradeda jaustis nesaugiai tada, kai mato, kad jų pajamos nebepakankamai sparčiai vejasi būtinąsias išlaidas.
Todėl atsakymas į klausimą, kodėl vis daugiau žmonių jaučiasi finansiškai nesaugūs, nėra vienas. Tai susikertančių veiksnių visuma: po kelių krizių išaugusios kainos, būsto našta, lėčiau atsigaunančios realios pajamos, menkesnės santaupos ir nuolatinis jausmas, kad vieno netikėto įvykio pakaktų viską išbalansuoti. Būtent dėl to finansinis nesaugumas šiandien vis dažniau tampa ne atskiros socialinės grupės, o plačios visuomenės patirtimi.
