Pirmadienį smarkiai krito akcijų, naftos ir tauriųjų metalų kainos, tęsiantis praėjusio savaitgalio rinkų svyravimams ir atsinaujinus susirūpinimui dėl išpūstos technologijų įmonių vertės.
Penktadienį akcijų rinkose tęsėsi chaosas, investuotojams vertinant geopolitinius įvykius, naujausius rinkos milžinių pelno rodiklius ir JAV palūkanų normų mažinimo perspektyvas.
Po stiprios metų pradžios, kurią lėmė atsinaujinusios viltys dėl dirbtinio intelekto (DI) sektoriaus, praėjusią savaitę akcijos patyrė nuosmukį, prekiautojams vėl ėmus abejoti, ar buvo protinga į šį sektorių investuoti didžiules pinigų sumas, nežinant, kada jos atneš grąžą.
Tai taip pat padidino baimę dėl galimo technologijų burbulo, kuris po praėjusių metų rekordinių akcijų kainų aukštumų gali greitai sprogti.
Naujausias vertybinių popierių pardavimų bangas sukėlė „Microsoft“ paskelbimas apie išlaidų DI infrastruktūrai padidinimą, atgaivinęs susirūpinimą, kad įmonėms gali prireikti laiko, kol bus galima laukti investicijų grąžos.
Seulo vertybinių popierių birža, kuri šiais metais mušė rekordus dėl ten kotiruojamų didžiųjų technologijų įmonių akcijų, smuko daugiau nei 5 proc., o lustų gamintojas „SK hynix“ prarado 8 proc., rinkos lyderis „Samsung“ – daugiau nei 5 proc.
Tokijo vertybinių popierių birža, kurioje taip pat kotiruojamos keleto didžiųjų technologijų įmonių akcijos, prarado daugiau nei 1 proc., o Taipėjus, kuriame įregistruotas lustų gamintojas „TSMC“, prarado daugiau nei 2 proc.
Panaši situacija fiksuota Honkongo, Šanchajaus, Sidnėjaus, Singapūro, Velingtono, Manilos ir Bankoko vertybinių popierių biržose.
Naftos kainų kritimas
Dėl sumažėjusios įtampos tarp JAV ir Irano taip pat smarkiai nukrito naftos kainos.
„Brent“ ir WTI ateities sandorių kainos nukrito daugiau nei 4 proc., JAV prezidentui Donaldui Trumpui pareiškusi, kad tikisi pasiekti susitarimą su Teheranu po to, kai šis įspėjo, jog bet koks puolimas prieš Islamo Respubliką išprovokuotų regioninį konfliktą.
Vašingtonas pastarosiomis savaitėmis kritikavo šalies vadovybę dėl brutalaus atsako į praeitą mėnesį vykusias protesto akcijas prieš Irano teokratinį režimą. D. Trumpas pagrasino kariniais veiksmais ir nurodė į Artimuosius Rytus nusiųsti lėktuvnešį.
JAV prezidentas taip pat siekė susitarimo dėl Irano branduolinės programos.
JAV centrinio banko vadovo pasirinkimas
Naftos kainos kritimą paskatino sustiprėjęs doleris, kurio vertė išaugo po žinios apie D. Trumpo vadovauti JAV centriniam bankui paskirtą Keviną Warshą.
JAV prezidentas tikino, kad buvęs „Morgan Stanley“ investicijų bankininkas ir Federalinių rezervų sistemos valdybos narys K. Warshas taps vienu geriausių jos pirmininkų istorijoje.
Prekiautojai K. Warshą laiko griežčiausiu kovotoju su infliacija iš galutinių kandidatų, todėl auga lūkesčiai dėl dolerį sustiprinsiančios pinigų politikos.
Šis pasirinkimas taip pat sumažino nuogąstavimus dėl Federalinių rezervų sistemos nepriklausomumo po visos eilės D. Trumpo atakų prieš dabartinį pirmininką Jerome’ą Powellą dėl šio nenoro greitai mažinti palūkanų normas, kaip to norėjo JAV prezidentas.
Aukso ir sidabro kainos
Po pranešimas apie naująjį Federalinių rezervų sistemos pirmininką penktadienį krito tauriųjų metalų kainos: aukso kaina vienu metu smuktelėjo net 12 proc., o sidabro – daugiau nei 30 proc.
Pirmadienį jų kainos toliau smigo žemyn: aukso kaina nukrito net 6 proc. iki 4 586 JAV dolerių, o sidabro kaina trumpam nukrito apie 11 proc. iki 75 JAV dolerių. Abiejų tauriųjų metalų kainos vėliau šiek tiek atsigavo, bet anaiptol neprilygo praėjusią savaitę pasiektoms rekordinėms aukštumoms – 5 595 ir 121 JAV doleris atitinkamai.
Kopijuoti, platinti, skelbti ELTA turinį be ELTA raštiško sutikimo draudžiama.
