Konservatorių lyderis Laurynas Kasčiūnas skeptiškai vertina galimybę Lietuvai prisijungti prie Jungtinių Amerikos Valstijų (JAV) prezidento Donaldo Trumpo įkurtos Taikos tarybos. Anot politiko, vargu, ar būdama vienoje organizacijoje su tokiomis šalimis, kaip Rusija ir Baltarusija, Lietuva gautų naudos.
„Čia ne tas forumas. Reikėtų labai rimtai pasikalbėti Europos Sąjungos lygmeniu, kaimynų lygmeniu, kiek įmanoma pasiderinti veiksmus. Gali būti skirtingų veikimų. Nemanau, kad tai yra kažkoks kanalas, kur sėdint su Aliaksandru Lukašenka ar Vladimiru Putinu prie vieno stalo Lietuva kažką gautų“, – interviu naujienų portalui „Delfi“ komentavo politikas.
Kaip skelbta, D. Trumpas Šveicarijos kurorte Davose kartu su kitais steigėjais pasirašė savo įkurtos Taikos tarybos, kurią pavadino tarptautinių konfliktų sprendimo institucija, chartiją. Be JAV, tarp prisijungusiųjų prie jos steigimo – 19 šalių vadovai ir oficialūs asmenys – daugiausiai šalys iš Artimųjų Rytų, posovietinių regionų. Prisijungti prie Tarybos taip pat sutiko Rusija, Baltarusija.
ELTA primena, kad JAV prezidento Taikos taryba iš pradžių buvo sukurta pokarinio Gazos Ruožo atstatymo priežiūrai, tačiau iš jos įstatų, su kuriais susipažino naujienų agentūra AFP, nepanašu, kad jos vaidmuo apsiribos Palestinos teritorija. Tarybos nariai už nuolatinę vietą joje turės sumokėti iki 1 mlrd. dolerių (apie 854 mln. eurų).
Taryba „siekia skatinti stabilumą, atkurti patikimą ir teisėtą valdymą ir užtikrinti ilgalaikę taiką konflikto paliestose arba jo grėsmę patiriančiose teritorijose“, rašoma chartijos, išsiųstos dalyvauti pakviestoms šalims, preambulėje. Tarybai pirmininkaus pats D. Trumpas, kuris taip pat „atskirai dirbs“ kaip JAV atstovas.
Apie neoficialų kvietimą jungtis prie JAV prezidento buriamos tarybos anksčiau, sausio mėnesį, pranešė prezidentas Gitanas Nausėda. Šalies vadovas teigė, jog Lietuvos prisijungimas prie vadinamosios Taikos tarybos yra svarstytinas, bet jis dar bus aptariamas su Šiaurės ir Baltijos šalių aštuonetu (NB8).
Praėjusią savaitę prezidento valstybės vadovo vyriausioji patarėja Asta Skaisgirytė teigė, jog Lietuva nėra oficialiai gavusi kvietimo jungtis į D. Trumpo buriamą organizaciją.
Anot L. Kasčiūno, jei Lietuva tokio kvietimo ir sulauktų– nevertėtų galvoti apie teigiamą atsakymą, vietoje to – padėkoti ir pasakyti „ačiū“.
„Aš nemanau, kad čia yra vieta, kur turėtume galvoti apie teigiamą atsakymą, jei toks kvietimas bus“, – interviu naujienų portalui „Delfi“ sakė jis.
Reikia daryti viską, kad amerikiečiai kontinente išlaikytų kritinius pajėgumus
Tuo metu kalbėdamas apie pastarojo meto geopolitinius iššūkius konservatorių lyderis pripažino, kad nei Lietuva, nei Europa kol kas nebūtų pajėgi apsiginti be Jungtinių Valstijų paramos.
„Puikiai suprantu, kaip sunku bendrauti su Amerikos vadovybe, bet kol Amerika yra Europoje, kol ji pagal naują gynybos strategiją garantuoja mums įgalintojus, kol save mato su reguliariomis pajėgomis NATO gynybos planuose, tol mes turime už to kabintis ir saugoti. Nepadlaižiaujant, nesižeminant“, – interviu „Delfi“ dėstė parlamentaras.
„Turime lygiagrečiai kurti gynybinę Europos galią. Labai paprasta strategija: saugome amerikiečius Europos saugumo sistemoje, amerikiečių karių buvimą Lietuvoje, Lenkijoje, Vokietijoje. Nepaisant įvairių kalbų, kad jie bus išvesti, jie vis dar yra čia. Kartu reikia stiprinti save. Vokiečiai tą pradėjo daryti, tą pradėjo daryti lenkai, tą po truputį darome ir mes. Tačiau nepamirškime, kad pasirengimas gintis arba atgrasyti yra ne tik ginkluotė. Tai yra ir visuomenių pasiruošimas tą daryti“, – tikino L. Kasčiūnas, kartu pabrėždamas, jog Europa ir Lietuva savo ruožtu turi ir pati stiprinti gynybinius pajėgumus.
Praėjusią savaitę NATO vadovas Markas Rutte perspėjo, kad Europa negali apsiginti be JAV. Jis tai pareiškė, kai kilus įtampai dėl Grenlandijos pasigirdo raginimai žemynui veikti savarankiškai.
Tokį pareiškimą įvertino buvęs užsienio reikalų ministras Gabrielius Landsbergis. Jo teigimu, vis tik verta apsvarstyti scenarijų, jog, jei prasidėtų karas su Rusija, europiečiai jį turėtų kariauti vieni. Anot jo, toks Aljanso vadovo pasisakymas rodo žemyno pažeidžiamumą.
Kopijuoti, platinti, skelbti ELTA turinį be ELTA raštiško sutikimo draudžiama.
