Žiniasklaidos monitoringo bendrovės „Mediaskopas” ELTA užsakymu atliktos analizės duomenimis, žiniasklaidos susidomėjimas per pirmuosius darbo mėnesius itin daug dėmesio sulaukusia premjere Inga Ruginiene palaipsniui mažėja. Savo ruožtu dėmesys „Nemuno aušros“ pirmininkui Remigijui Žemaitaičiui smarkiai išaugo – šis politikas sausį naujienose minėtas beveik tiek pat kartų, kiek Vyriausybės vadovė.
„Nuo lapkričio žiniasklaidos susidomėjimas I. Ruginiene ėmė palaipsniui slūgti. Čia eterį perėmė R. Žemaitaitis, kuriam dėmesys viešojoje erdvėje augo taip smarkiai, kad paskutinį mėnesį – 2026-ųjų sausį – beveik pasiekė I. Ruginienės paminėjimų kiekį (R. Žemaitaitis minėtas 3122 naujienose, I. Ruginienė – 3389)“ – Eltai komentavo „Mediaskopo“ duomenų strategė Vilūnė Kairienė.
Kaip pastebėjo ji, įprastai ministras pirmininkas yra centrinė figūra viešojoje erdvėje, todėl vien dėl veiklos specifikos sulaukia daugiausia dėmesio ir yra minimas gerokai dažniau nei kiti politikai.
„Tai iškalbingas indikatorius: nors pagal pareigas premjeras įprastai yra labiausiai cituojama figūra, R. Žemaitaitis gebėjo tapti informacinio lauko centru“, – pridūrė „Mediaskopo“ atstovė.
Dėmesio I. Ruginienei ir G. Paluckui skirtumai
„Mediaskopas“ ELTA užsakymu atliko tyrimą, apėmusį daugiau nei 650 Lietuvos žiniasklaidos priemonių – interneto portalus, spaudą, radijo ir televizijos laidas bei „Youtube“ kanalus. Analizės metu lyginti du politiniai laikotarpiai: Gintauto Palucko vadovautos Vyriausybės (2024-12-12 – 2025-09-24) ir I. Ruginienės ministrų kabineto (2025-09-25 – 2026-01-31). Iš viso per šį laiką užfiksuotos 185 305 naujienos, kuriose minimi politikai.
Praėjusios Vyriausybės darbo laikotarpiu žiniasklaidos laukas buvo aiškiai koncentruotas aplink G. Palucką. Jo paminėjimų kiekis – daugiau nei 51 tūkst. – buvo beveik dvigubai didesnis nei artimiausio kolegos.
Pasak V. Kairienės, tokį dėmesį lėmė ne tik jo, kaip ministro pirmininko, pozicija, bet ir aštrūs rezonansiniai siužetai – nuo paskolų bendrovei „Garnis“ iki opozicijos raginimų atsistatydinti ir prezidento dekreto dėl jo Vyriausybės atleidimo.
„Tai buvo klasikinis krizės ciklas, kuriame vienas veikėjas tampa centrine, tačiau trumpalaike viešojo diskurso ašimi. G. Palucko kritimo dinamika po rugpjūčio – viena ryškiausių komunikacinių devalvacijų šiame tyrime“, – aiškino „Mediaskopo“ duomenų strategė.
Po G. Palucko atsistatydinimo į premjerės pareigas paskirta I. Ruginienė tapo naująja reitingų lydere – antruoju laikotarpiu ji žiniasklaidos pranešimuose minėta daugiau nei 23 tūkst. kartų. Tačiau, kaip pastebi V. Kairienė, įdomu tai, kad jos komunikacinis profilis buvo visiškai kitoks – naujienos, kuriose ji figūravo, buvo labiau informacinio nei emocinio pobūdžio.
Tačiau dėmesio premjerei kreivė taip pat atskleidžia viešosios erdvės nepastovumą. Kaip minėta, nepaisant to, kad vykdomi darbai nesustojo, nuo lapkričio žiniasklaidos susidomėjimas I. Ruginiene ėmė palaipsniui slūgti.
„R. Žemaitaičio matomumo augimas tuo metu tampa svarbiausiu priminimu: norint būti matomam, nebūtina būti ministru pirmininku, ministru ar prezidentu – pakanka žinoti, kur ir kaip paspausti eterio svertus. R. Žemaitaitis šiame tyrime iškyla ne kaip politinės galios šaltinis, o kaip komunikacinio spektaklio variklis. Jo atvejis liudija, kad skandalai viešojoje erdvėje gali būti ne reputacinė grėsmė, o nuosekli matomumo strategija. Tai rizikinga, bet veiksminga viešosios politikos taktika – tokia, kuri ilgainiui keičia ne tik politikų reitingus, bet ir pačios politinės komunikacijos taisykles“, – aiškino V. Kairienė.
TS-LKD nesugebėjo efektyviai išnaudoti viešosios erdvės
Pasak V. Kairienės, analizuojant dinamiką plačiau, matyti ir kiti pokyčiai.
Lietuvos socialdemokratų partija (LSDP) išlaikė komunikacinę dominavimo poziciją – pastaruoju laikotarpiu gerokai sustiprėjo Seimo pirmininko Juozo Oleko ir socialdemokratų lyderio Mindaugo Sinkevičiaus matomumas. Augo ir kitų socialdemokratų – Seimo LSDP frakcijos seniūnės Orintos Leiputės, frakcijos narių Rasos Budbergytės, Ruslano Baranovo – paminėjimų kiekis.
„Jų vardai reguliariai siejami su sisteminiais siužetais – gynyba, žiniasklaidos įstatymai, kultūros politika“, – aiškino „Mediaskopo“ duomenų strategė.
Savo ruožtu didžiausios opozicinės partijos – Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų (TS-LKD) – pozicijos susilpnėjo.
Kaip sakė V. Kairienė, konservatorių pirmininkas Laurynas Kasčiūnas išlaikė stabilų reitingą, tačiau kitų daugiausia minimų TS-LKD atstovų Ingridos Šimonytės, Gabrieliaus Landsbergio, Mindaugo Lingės ir Gintarės Skaistės paminėjimų kiekiai mažėjo.
„Naujienų centre jų tiesiog nebeliko, TS-LKD nesugebėjo efektyviai išnaudoti viešosios erdvės būdami opozicijoje. Tuo tarpu viešąją opoziciją, kaip matome, efektyviau užėmė R. Žemaitaitis. Liberalų sąjūdžio atstovai (Viktorija Čmilytė-Nielsen, Eugenijus Gentvilas) išlaikė simbolinį matomumą, bet neišsiskyrė nei tematiniu, nei kiekybiniu svoriu“, – nurodė „Mediaskopo“ duomenų analitikė.
Dažniausiai minėti politikai
Nuo šios Vyriausybės darbo pradžios iki sausio pabaigos (2026 09 24 – 2026 01 31) daugiausia žiniasklaidos pranešimuose minėta I. Ruginienė (23 675), R. Žemaitaitis (13 006), J. Olekas (8 073), M. Sinkevičius (7 368), Dovilė Šakalienė (6 435), L. Kasčiūnas (4 635), G. Paluckas (4 411), Saulius Skvernelis (3 849), V. Čmilytė-Nielsen (3 165), I. Šimonytė (2 412).
Toliau pagal paminėjimų žiniasklaidoje skaičių – opozicinės „demokratų“ frakcijos Seime atstovė Agnė Širinskienė (2 015 paminėjimai), O. Leiputė (1 448), „valstiečių“ lyderis Aurelijus Veryga (1 400), G. Landsbergis (1 097), liberalas Simonas Gentvilas (886), E. Gentvilas (880), socialdemokratė Vilija Blinkevičiūtė (847), liberalas Simonas Kairys (839), M. Lingė (806) ir „aušrietis“ Artūras Skardžius (775).
Kopijuoti, platinti, skelbti ELTA turinį be ELTA raštiško sutikimo draudžiama.
