Pirmaujantis ilgaamžiškumo tyrėjas Denas Bütneris, daugelį metų nagrinėjęs vadinamąsias „Mėlynąsias zonas“, atskleidė netikėtą pusryčių paslaptį. Šiuose pasaulio regionuose žmonės gyvena gerokai ilgiau nei vidutiniškai, o jų kasdieniai įpročiai, pasak eksperto, turi didelę reikšmę sveikatai ir gyvenimo trukmei.
Tyrinėdamas šių vietovių gyventojų mitybą ir gyvenimo būdą, Bütneris pastebėjo aiškų dėsningumą: ilgaamžiškumo raktas ryte slypi ne kiaušiniuose su šonine ar saldžiuose dribsniuose, o paprastuose, augalinės kilmės, skaidulų gausiuose pusryčiuose.
Pasak jo, „Mėlynųjų zonų“ gyventojai dienos nepradeda vakarietiškiems pusryčiams būdingais patiekalais. Vietoje cukraus ir sočiųjų riebalų jie renkasi sūrų, sotų, organizmą palaikantį maistą, kuris padeda išlaikyti tolygų energijos lygį iki pat pietų.
Vienas dažniausių pusryčių variantų šiuose regionuose – pupelės su ryžiais. Šis derinys daugelį amžių sudaro kasdienės mitybos pagrindą ir aprūpina organizmą augaliniais baltymais bei skaidulomis, kurios ilgai suteikia sotumo jausmą ir padeda palaikyti sveiką virškinimą.
Kitas populiarus pasirinkimas – avokadas ant viso grūdo skrebučio. Toks derinys suteikia naudingųjų riebalų, kurie prisideda prie širdies ir kraujagyslių sistemos veiklos, o viso grūdo produktai papildo mitybą svarbiomis skaidulinėmis medžiagomis.
Kai kuriose „Mėlynosiose zonose“ diena pradedama net sriuba. Pavyzdžiui, minestronė, kurioje gausu daržovių ir ankštinių augalų, laikoma puikiu vitaminų, mineralų ir skaidulų šaltiniu. Tokie pusryčiai neapsunkina organizmo, tačiau kartu suteikia ilgalaikės energijos.
Denas Bütneris pabrėžia, kad ryto mityboje verta teikti pirmenybę skaiduloms. Augaliniai pusryčiai padeda išvengti staigių cukraus šuolių kraujyje, ilgiau išlaiko sotumą ir sumažina poreikį užkandžiauti dar iki pietų.
Tyrėjas pateikia ir kitų kultūrų pavyzdžių. Japonijoje tradiciniai pusryčiai dažnai susideda iš ryžių, miso sriubos ir nedidelio kiekio baltymų, pavyzdžiui, žuvies ar fermentuotų produktų. Graikijos Ikarijos saloje rytais valgomi paprasti augaliniai produktai – alyvuogės, daržovės ir viso grūdo kepiniai.
Anot Bütnerio, visus šiuos regionus vienija tas pats principas: ten, kur žmonės neretai sulaukia 100 ir daugiau metų, pusryčiai paprastai būna sūrūs, mažai apdoroti ir gausūs skaidulinių medžiagų, kurios palaiko organizmą nuo pat ryto.
Ekspertas ragina pergalvoti įprastus pusryčių pasirinkimus ir bent dalį dienų pradėti augaliniu maistu. Pupelės su ryžiais, avokadas ant viso grūdo skrebučio ar net dubenėlis daržovių sriubos gali tapti paprastu, tačiau reikšmingu žingsniu link geresnės savijautos ir ilgesnio gyvenimo.
