Budlėja Dovydo – vienas įspūdingiausių vasaros ir rudens krūmų. Ji vertinama dėl ilgo, gausaus žydėjimo ir dėl to, kad į sodą gausiai privilioja drugelius. Kad augalas kasmet augtų vešliai ir būtų apkibęs žiedais, itin svarbu budlėją genėti taisyklingai ir tinkamu metu. Žemiau pateikiami aiškūs patarimai, kada ir kaip tai daryti.
Budlėja Dovydo (Buddleja davidii) – parkų ir sodų krūmas. Ji žydi ilgai: nuo liepos iki vėlyvo rudens. Augalas nėra labai reiklus, tačiau jam svarbiausia – laidus, gerai drenuotas dirvožemis. Budlėjos žiedai gausūs nektaro, todėl ypač vilioja vabzdžius, o labiausiai – drugelius.
Vienas svarbiausių budlėjos priežiūros darbų – teisingas genėjimas. Geriausia ją genėti vėlyvą žiemą, nes krūmas žydi ant tais pačiais metais užaugusių ūglių. Tokiu metu galima drąsiai pašalinti senesnes šakas ir paskatinti naujų ūglių augimą. Genėjimui rinkitės dieną be šalnų, dažniausiai patogiausia tai atlikti iki vasario vidurio.
Genint nereikia baimintis, kad krūmą sutrumpinsite per stipriai – ūglius galima trumpinti beveik per visą jų ilgį. Iš kiekvienos patrumpintos šakos paprastai išauga du nauji ūgliai, todėl budlėja greitai sutankėja ir suveši. Ryškesnis krūmo sutrumpinimas skatina intensyvesnį augimą ir paprastai lemia gausesnį žydėjimą.
Po žydėjimo krūmo nebegenėkite. Pakanka reguliariai šalinti nužydėjusius žiedynus. Tai svarbu dėl dviejų priežasčių: pirma, augalas neeikvos energijos sėklų formavimui ir daugiau jėgų skirs augimui bei žydėjimui; antra, budlėja nepradės nekontroliuojamai išsisėti sode, išstumdama vietinius augalus. Kai kuriose vietovėse dėl gausaus savaiminio plitimo ji gali būti vertinama kaip potencialiai invazinė rūšis, kelianti grėsmę vietinei ekosistemai.
Kaip taisyklingai genėti budlėją?
Taisyklingas budlėjos Dovydo genėjimas yra gana stiprus ir daugeliui iš pirmo žvilgsnio gali pasirodyti drastiškas. Ant beveik visų pernykščių ūglių paprastai paliekami tik trumpi „kelmeliai“, iš kurių vėliau išauga naujos šakos. Metams bėgant, kasmet taip intensyviai genint, krūmo viduje susidaro tankus, persipynusių ūglių raizginys, todėl būtinas ir reguliarus praretinimas.
Praktiška taikyti mišrų genėjimą: dalį šakų patrumpinti beveik iki pagrindo, o kitas palikti maždaug trečdalio jų ilgio. Antroje vasario pusėje, kai sumažėja didesnių šalnų rizika, galima imtis ilgų budlėjos ūglių trumpinimo. Šakas, kurios konkuruoja tarpusavyje ir auga per arti viena kitos, būtina išretinti, nes jos viena kitą slopina. Tokiu atveju užtenka vieną iš jų pašalinti sekatoriumi kuo arčiau pagrindo.
Stipriau trumpinamus ūglius kirpkite taip, kad pjūvis būtų atliktas tinkamoje vietoje – paliekant pumpurus, iš kurių galės formuotis nauji ūgliai. Tuomet pereikite prie visų pernykščių žiedinių ūglių: ant kiekvieno palikite du, daugiausia tris priešingus lapų mazgus. Būtent iš jų vasarą išaugs nauji ūgliai su įspūdingais žiedynais.
Galiausiai pašalinkite visus silpnus šoninius ūglius ir vienmečius ūglius, kurie susikerta arba trinasi vienas į kitą. Po tokios procedūros krūmas gali atrodyti labai kukliai – stipriai sutrumpėjęs, tarsi sudarytas iš plonų šakelių. Tačiau tai normalu: augalas energiją nukreips į jaunų ūglių auginimą ir vasarą atsidėkos vešliais, dekoratyviais žiedynais.
Kartais budlėjai prireikia ir sanitarinio genėjimo, ypač susirgus. Ji gali būti jautri tikrajai miltligei – tuomet ant lapų, o kartais ir ant ūglių, atsiranda baltų apnašų. Tokiu atveju verta naudoti tinkamą fungicidą, o jei infekcija išplitusi, papildomai pašalinti pažeistus ūglius kartu su lapais.
