Žiemą organizmas ypač jautriai reaguoja į saulės trūkumą, trumpas dienas ir dažną buvimą uždarose patalpose. Šie veiksniai tiesiogiai veikia vitamino D kiekį kraujyje – tai medžiaga, būtina ne tik stipriai imuninei sistemai ir tvirtiems kaulams, bet ir gerai savijautai bei emocinei pusiausvyrai.
Šiltuoju metų laiku pakankamą vitamino D kiekį gauti gerokai paprasčiau, nes organizmas jį sintetina veikiamas saulės spindulių. Tačiau rudenį ir žiemą saulėtų valandų smarkiai sumažėja, todėl vitamino D atsargos pradeda sparčiai sekti.
Statistika rodo, kad ryškiausi vitamino D3 trūkumo atvejai dažniausiai nustatomi žiemos viduryje. Praėjus keliems mėnesiams po vasaros, šios medžiagos kiekis kraujyje neretai nukrenta iki kritiškai žemo lygio, o organizmas ima siųsti aiškius signalus.
Ilgalaikis vitamino D3 stygius greitai atsiliepia bendrai savijautai. Jis siejamas su silpnesniu imunitetu, dažnesniu nuovargiu, energijos stoka, mieguistumu ir lėtesniu atsistatymu po ligų. Be to, gali sutrikti kalcio ir fosforo apykaita, o tai neigiamai veikia kaulus, dantis ir sąnarius.
Vitaminas D3 svarbus ir psichinei sveikatai. Jo trūkumas siejamas su prastesne nuotaika, didesniu dirglumu ir net padidėjusia depresijos rizika, ypač tamsiuoju metų laikotarpiu.
Gydytojai jau seniai pabrėžia vitamino D reikšmę vaikams nuo pat pirmųjų gyvenimo dienų. Kūdikiams jis dažniausiai skiriamas lašeliais, tačiau ne visi žino, kad papildomas vitamino D3 vartojimas aktualus ir vyresniems vaikams, paaugliams bei suaugusiesiems.
Vaikams nuo maždaug dešimties metų neretai rekomenduojama apie 1000 tarptautinių vienetų vitamino D3 per parą. Vyresniems žmonėms, ypač sulaukusiems 65 metų, dozės gali būti dar didesnės, tačiau jos turėtų būti parenkamos individualiai, pasitarus su gydytoju.
Šaltuoju metų laiku verta pasirūpinti ne tik maisto papildais, bet ir natūraliais vitamino D šaltiniais. Net ir žiemą svarbūs reguliarūs pasivaikščiojimai lauke, aktyvus judėjimas bei buvimas dienos šviesoje, kai tik leidžia oro sąlygos.
Didelę reikšmę turi ir subalansuota mityba. Vitaminas D yra tirpus riebaluose, todėl jo pasisavinimą pagerina riebalų turintys produktai, pakankamas kalcio ir magnio kiekis bei tinkamas skysčių vartojimas.
Rudens ir žiemos laikotarpiu racione ypač svarbu nepamiršti riebios žuvies, kiaušinių ir pieno produktų. Lašiša, skumbrė, tunas ir kitos jūrų žuvys ne tik aprūpina vitaminu D, bet ir suteikia organizmui vertingų omega-3 riebalų rūgščių.
Taip pat naudinga įtraukti kokybiškus augalinius aliejus, avokadus, riešutus bei pilno riebumo pieno produktus. Ekologiški kiaušiniai, brandinti sūriai ir natūralūs jogurtai padeda palaikyti gerą maistinių medžiagų balansą.
Mažiau žinoma, tačiau tam tikri grybai, ypač pievagrybiai ir shiitake, taip pat gali būti vitamino D šaltinis. Nors juose dažniau randama vitamino D2 forma, ji vis tiek prisideda prie bendro šios medžiagos kiekio organizme.
Daugelis specialistų žiemos metu rekomenduoja vartoti ir traną – menkių kepenų aliejų. Tai vertingas vitamino D ir omega-3 riebalų rūgščių šaltinis, padedantis palaikyti širdies, smegenų ir imuninės sistemos veiklą šaltuoju sezonu.
