Estija sugriežtino atvykimo tvarką Rusijos piliečiams, kurie dalyvavo karo veiksmuose Ukrainoje. Šalies vidaus reikalų ministerija paskelbė, kad dar daugiau nei tūkstantis Rusijos kariškių įtraukti į asmenų sąrašą, kuriems draudžiama atvykti į šią NATO ir Europos Sąjungos valstybę.
Penktadienį paskelbta, jog vadinamasis juodasis sąrašas papildytas 1 073 asmenimis, kovojusiais fronto linijose Rusijos kare prieš Ukrainą. Tai jau antras toks sprendimas per trumpą laiką – sausio viduryje Estija įvažiavimo draudimą buvo pritaikiusi 261 buvusiam kovotojui.
Vidaus reikalų ministras Igoris Taro pabrėžė, kad Rusijos kariškiai, dalyvaujantys kare, yra atsakingi už sunkius nusikaltimus. Jo teigimu, jie žudė civilius, naikino infrastruktūrą, plėšė ir vykdė prievartą, todėl jų neįleidimas į Europos šalis yra tiesiogiai susijęs su bendru saugumu. Pasak ministro, Šengeno erdvė neturėtų būti prieinama žmonėms, kurie dar visai neseniai dalyvavo smurte ir karo nusikaltimuose.
Jis taip pat akcentavo, kad nepriimtina situacija, kai asmuo vieną dieną dalyvauja kare ir žudo žmones, o kitą bando laisvai keliauti ar atostogauti Europoje. Toks elgesys, ministro žodžiais, prieštarauja elementariems teisingumo ir saugumo principams.
Estija, turinti rytinę sieną su Rusija, nuo pat karo pradžios laikosi griežtos pozicijos Maskvos atžvilgiu ir nuosekliai pasisako už platesnius ribojimus Rusijos piliečiams, ypač tiems, kurie tiesiogiai dalyvavo karo veiksmuose. Talinas ragina ir kitas Europos Sąjungos valstybes svarstyti visuotinį draudimą Rusijos kariškiams atvykti į ES teritoriją.
Estijos vyriausybės vertinimu, nuo karo pradžios Ukrainoje galėjo dalyvauti iki pusantro milijono Rusijos piliečių. Iš šio skaičiaus maždaug 640 tūkstančių, kaip teigiama, vis dar yra dislokuoti fronto linijose. Šie duomenys, pasak Estijos pareigūnų, dar labiau pagrindžia sprendimą imtis griežtų ir prevencinių priemonių.
Kopijuoti, platinti, skelbti ELTA turinį be ELTA raštiško sutikimo draudžiama.
