Didžioji dalis Lietuvos gyventojų teigiamai vertina „Rail Baltica“ projekto įgyvendinimą. Gyventojų nuomone, geležinkelių infrastruktūros plėtra skatins šalies ekonomikos augimą, pagerins karinio mobilumo galimybes ir prisidės prie regiono saugumo, rodo tyrimų agentūros „Norstat“ Baltijos šalyse atlikta apklausa.
Palankiai apie „Rail Baltica“ projektą pasisako 79 proc. lietuvių. Apklausos duomenimis, 83 proc. respondentų mano, kad „Rail Baltica“ karinio mobilumo aspektas yra svarbus Baltijos regiono saugumu, o 85 proc. lietuvių sako, kad „Rail Baltica“ palengvins NATO sąjungininkų judėjimą.
Nemaža dalis asmenų – 95 proc. – taip pat mano, jog projektas suteiks daugiau transporto ryšių su kitomis Europos šalimis, pavyzdžiui, Lenkija ir Vokietija, o 94 proc. – kad pagerins transporto jungtis su Baltijos valstybėmis.
Be to, tyrimo duomenimis, auga tendencija, kad vis daugiau gyventojų akcentuoja projekto ekonominę naudą – 88 proc. lietuvių teigė, kad „Rail Baltica“ prisidės prie šalies ekonomikos augimo.
„Galime vertinti, kad išsiplėtus projekto statybų geografijai regionai pajuto ekonominę naudą – atvykstantys rangovai kartu atsiveža savo verslo poreikius, auga apgyvendinimo, maitinimo, transporto bei jo remonto paslaugų paklausa. Didžiąja dalimi „Rail Baltica“ finansuojama Europos Sąjungos lėšomis ir šios lėšos atsiduria Lietuvos ekonomikoje“, – pranešime cituojamas projektą įgyvendinančios LTG grupės bendrovės „LTG Infra“ vadovas Vytis Žalimas.
„Rail Baltica“ viešosios nuomonės tyrimas atliktas bendradarbiaujant su tyrimų agentūra „Norstat“. Jo metu apklausti 1 003 respondentai Lietuvoje, 1 008 –Latvijoje ir 1 005 – Estijoje, kurių amžius – nuo 18 iki 75 metų.
Kopijuoti, platinti, skelbti ELTA turinį be ELTA raštiško sutikimo draudžiama.
