Daliai gyventojų už nekilnojamą turtą gali tekti mokėti beveik dvigubai daugiau nei anksčiau

Apleistų ir neprižiūrimų pastatų savininkams Lietuvoje teks susitaikyti su dar didesniais mokesčiais. Nuo šių metų pradžios įsigalioję nekilnojamojo turto mokesčio pakeitimai numato griežtesnį tarifą tiems objektams, kurie patenka į neprižiūrimo turto sąrašus. Daliai žmonių tai gali reikšti gerokai didesnes metines išlaidas.

Iki šiol apleistam ar netvarkomam turtui buvo taikomas 3 proc. nekilnojamojo turto mokestis. Tačiau nuo sausio 1 dienos tarifas padidintas iki 5 proc. Savivaldybės aiškina, kad tokiu būdu siekiama paskatinti savininkus greičiau tvarkyti nykstančius ir ilgą laiką nenaudojamus pastatus.

Pokyčiai ypač aktualūs senų, apleistų ar nebaigtų statyti objektų savininkams. Kai kuriais atvejais papildomi mokesčiai gali tapti gana rimta finansine našta, ypač jei pastatai ilgus metus buvo palikti be priežiūros ar reikalingų dokumentų atnaujinimo.

Į neprižiūrimo turto sąrašą pateko beveik 200 objektų

Skelbiama, kad į 2025 metų vadinamąjį „juodąjį“ sąrašą įtraukti 195 nekilnojamojo turto objektai. Daugiausia tokių pastatų fiksuojama miesto centre, Aleksote, Šilainiuose ir Šančiuose. Taip pat nemažai probleminių objektų registruota Šv. Gertrūdos, Partizanų bei Ašigalio gatvėse.

Tarp dažniausiai minimų vietų taip pat patenka Europos prospektas, A. Juozapavičiaus prospektas ir Vytauto prospektas. Savivaldybė pažymi, kad neprižiūrimi pastatai ne tik blogina miesto vaizdą, bet ir kelia papildomų problemų gyventojams bei aplinkai.

Tokie objektai dažnai tampa ilgalaike problema, nes jų savininkai metų metus nesiima jokių realių veiksmų. Dėl to savivaldybės vis dažniau imasi griežtesnių finansinių priemonių.

Mokestis didinamas iki 5 proc.

Kauno savivaldybės Licencijų, leidimų ir paslaugų skyriaus vedėja Sonata Šėlienė primena, kad anksčiau neprižiūrimo turto savininkams buvo taikomas mažesnis tarifas. Tačiau nuo šių metų pradžios įsigalioję įstatymo pakeitimai numato didesnį – 5 proc. – nekilnojamojo turto mokestį.

Pasak jos, kiekvienų metų pabaigoje neprižiūrimų objektų sąrašai teikiami miesto tarybai. Tai reiškia, kad dalis savininkų dar turi galimybę susitvarkyti savo turtą ir išvengti didesnių mokesčių ateityje.

Ji taip pat primena, kad nekilnojamojo turto mokestį administruoja ir surenka Valstybinė mokesčių inspekcija. Būtent ši institucija vėliau apskaičiuoja konkrečias mokėtinas sumas.

Miestas siūlo finansinę pagalbą tvarkymui

Kauno savivaldybė teigia, kad vien baudomis problemos spręsti nesiekiama. Miestas taip pat siūlo įvairias programas, kurios padeda gyventojams atnaujinti senus ar apleistus pastatus.

Gyvenantiems kultūros paveldo teritorijose suteikiama galimybė pretenduoti į finansavimą per Paveldotvarkos programą. Tuo metu miesto įvaizdžiui svarbių pastatų savininkai gali naudotis specialia tvarkymo programa.

Savivaldybė pabrėžia, kad tokios iniciatyvos skirtos ne tik estetikai, bet ir bendrai miesto būklei gerinti. Tikimasi, kad dalis gyventojų vietoje baudų pasirinks pastatų atnaujinimą.

Per kelerius metus sutvarkyta šimtai objektų

Kauno meras Visvaldas Matijošaitis teigia, kad miestas jau yra sukūręs pakankamai priemonių, padedančių tvarkyti senus statinius. Pasak jo, vien nuo Paveldotvarkos programos pradžios buvo atnaujinta beveik 250 objektų.

Skelbiama, kad šiems darbams iš viso skirta beveik 6 mln. eurų. Praėjusiais metais programa tapo dar lankstesnė, nes gyventojų paraiškos buvo priimamos visus metus.

Meras taip pat dėkojo žmonėms, kurie investuoja į pastatų tvarkymą ir prisideda prie miesto aplinkos gerinimo. Savivaldybė tikisi, kad tokių iniciatyvų ateityje tik daugės.

Į sąrašą gali patekti ir daugiau pastatų

Nauji įstatymo pakeitimai numato ir platesnes galimybes vertinti probleminius objektus. Šiemet į sąrašą gali būti įtraukti pastatai, kurių statybos leidimai išduoti prieš daugiau nei 10 metų, tačiau registro duomenys ilgą laiką nebuvo atnaujinti.

Taip pat gali būti vertinami faktiškai naudojami, tačiau oficialiai nebaigti statyti objektai. Tokie atvejai iki šiol dažnai išvengdavo papildomo dėmesio.

Savivaldybės aiškina, kad pokyčiais siekiama sumažinti ilgai neprižiūrimų pastatų skaičių ir paskatinti savininkus aktyviau rūpintis savo nekilnojamuoju turtu.