Krašto apsaugos ministras Robertas Kaunas sako, kad Lietuva iki 2035 m. prieštankinėms minoms ir minavimo sistemoms ketina skirti 812 mln. eurų.
Dalis šios sumos – 189 mln. eurų – bus pasitelkti iš Europos saugumo veiksmų priemonės (SAFE) programos.
„Mes didžiausią dėmesį skiriame mobilumui, t. y., minos, kas leidžia mums greitai reaguoti. Yra numatoma ir SAFE lėšų panaudojimas. Yra dirbama su EDIP (Europos gynybos pramonės programa – ELTA), t. y., identifikuojami poreikiai“, – pirmadienį susitikime su Seimo konservatorių frakcija teigė R. Kaunas.
Tuo metu kontrmobilumo priemonėms planuojama skirti 112 milijonų eurų, inžinerinėms priemonėms – 83 milijonai, stebėjimo sistemoms – 85 milijonai.
ELTA primena, kad Lietuva yra oficialiai pasitraukusi iš priešpėstines minas draudžiančios Otavos konvencijos.
Lietuva konvenciją, kuria siekiama eliminuoti priešpėstines minas, ratifikavo 2003 m. Sutartimi įsipareigota nenaudoti, nekurti, negaminti, neįsigyti, nekaupti, nelaikyti ir neperduoti priešpėstinių minų.
Vis dėlto, atsižvelgiant į nestabilią padėtį regione, pernai kovą Estijos, Latvijos, Lietuvos ir Lenkijos gynybos ministrai paskelbė vieningą siūlymą pasitraukti iš Otavos konvencijos. Vėliau apie tokį patį sprendimą pareiškė ir Suomija.
Savo ruožtu Krašto apsaugos ministerija (KAM) pabrėžia, kad net ir denonsavusi Otavos konvenciją Lietuva toliau laikysis pripažintų tarptautinės humanitarinės teisės principų ir normų, susijusių su kariavimo būdais ir metodais bei civilių gyventojų apsauga.
Kopijuoti, platinti, skelbti ELTA turinį be ELTA raštiško sutikimo draudžiama.
