Siekiant sustiprinti Šiaurės regiono gynybą nuo Rusijos keliamos grėsmės, Norvegijoje dislokuotų britų karių skaičius išaugs dvigubai.
Gynybos sekretorius Johnas Healey‘is taip pat pasiųs Jungtinės Karalystės karių kontingentą dalyvauti NATO misijoje „Arctic Sentry“ – Aljanso iniciatyvoje, kuria siekiama pagerinti saugumą regione ir padėti išsklaidyti JAV prezidento Donaldo Trumpo nerimą dėl Grenlandijos.
Arkties regiono gynybą sustiprinti žadama tuo metu, kai buvęs ginkluotųjų pajėgų vadas generolas Nickas Carteris paragino stiprinti Europos bendradarbiavimą, siekiant atgrasyti Rusiją ir paremti Ukrainą.
J. Healey‘is, kuris šiuo metu lankosi Norvegijos Arkties regione esančioje karinėje bazėje „Camp Viking“, pažadėjo šalyje dislokuotų karių skaičių per trejus metus padidinti nuo vieno iki dviejų tūkstančių.
Gynybos sekretorius taip pat patvirtino, kad Jungtinės Karalystės ginkluotosios pajėgos dalyvaus NATO misijoje „Arctic Sentry“.
J. Healey‘is ketvirtadienį NATO būstinėje Briuselyje susitiks su kitais savo kolegomis iš NATO, su kuriais aptars šiuos pasiūlymus.
„Gynybos poreikiai didėja, o Rusija Arkties ir Šiaurės saugumui kelia didžiausią grėsmę, kokią matėme nuo Šaltojo karo laikų. Matome, kaip Putinas sparčiai atkuria šiame regione dislokuotas karines pajėgas, be kita ko vėl prikeldamas senąsias Šaltojo karo laikų bazes. Jungtinė Karalystė imasi veiksmų, kad apsaugotų Arktį ir Šiaurę, dvigubai didindama savo karių skaičių Norvegijoje ir dalyvaudama bendrose pratybose su NATO sąjungininkais“, – kalbėjo gynybos sekretorius.
Kovo mėnesį Norvegijoje bus dislokuota apie 1,5 tūkst. specialiųjų pajėgų karių, kurie dalyvaus NATO pratybose „Cold Response“.
Rugsėjį Jungtinės Karalystės vadovaujamos Jungtinės ekspedicinės pajėgos regione surengs didelio masto karines pratybas, kurių metu oro, sausumos ir jūrų pajėgos treniruosis apsaugoti kritinę infrastruktūrą nuo išpuolių ir sabotažo.
Rusijos sabotažo veiklos riziką N. Carteris pabrėžė Tony‘io Blairo institutui skirtame straipsnyje.
„Visi žinome, kad Rusija ir GRU, t. y. Rusijos žvalgybos tarnyba, Europoje vykdo sabotažo ir destrukcijos kampaniją, įskaitant neteisėtus orlaivių skrydžius NATO oro erdvėje. Dabar turime sugebėti užtikrinti, kad ši kampanija jiems kainuotų, nes kitaip ji bus tęsiama“, – teigė jis.
Dokumente raginama iš esmės stiprinti Europos karinę galią ir toliau remti Ukrainą.
„Europa susiduria su didėjančia išorine grėsme besikeičiančioje pasaulio tvarkoje, tuo pačiu metu jos politinės, fiskalinės ir pramoninės sistemos sunkiai sugeba prie to prisitaikyti. Dešimtmečius nepakankamai investavus į gynybą, tai nebėra vien tik neefektyvu – tai pavojinga. Europos lyderių kelias į priekį nebus lengvas; jie negali sau leisti patirti nesėkmę. Plaukti pasroviui nebėra neutrali galimybė. Europos įtaka priklausys nuo jos gebėjimo imtis greitų kolektyvinių veiksmų. Europa, kuri sugebės tai padaryti – ir prisiimti atsakomybę už savo gynybą ir saugumą – ir toliau formuos tarptautinę tvarką. Europą, kuri to nesugebės, formuos kiti“, – straipsnyje rašė N. Carteris.
Kopijuoti, platinti, skelbti ELTA turinį be ELTA raštiško sutikimo draudžiama.
