Apie antrąją pensijų kaupimo pakopą iki šiol dažniausiai kalbėta ekonomikos laidose ar finansų konsultacijose. Dabar ši tema persikelia ir į šeimų virtuves su visais emociniais atspalviais. Žmonės vis dažniau svarsto, ar verta likti sistemoje, ar geriau pasitraukti ir atsiimti sukauptas lėšas, ypač kai iki pensijos lieka vos keli metai.
Tačiau sprendimas, kuris atrodo grynai asmeninis, kartais tampa dviejų žmonių ginču. Skyrybų atveju paaiškėja, kad pensijų fondas yra ne tik ateities saugiklis, bet ir galimas teismo bylos objektas. Ir čia prasideda nemaloniausia dalis.
Pastaruoju metu teisininkai fiksuoja situacijas, kai buvę sutuoktiniai dėl II pakopoje sukauptų pinigų į teismus sugrįžta jau po oficialių skyrybų. Ypač tai aktualu tais atvejais, kai įmokos buvo mokamos iš bendrų šeimos pajamų, tačiau niekas iš anksto nepagalvojo, kas nutiks santuokai pasibaigus.
Tuo metu „Socialinės apsaugos ir darbo ministerija“ kartu su Seimu įteisino pokyčius, leidžiančius gyventojams trauktis iš II pakopos ir atsiimti sukauptas lėšas. Iš pirmo žvilgsnio – daugiau laisvės. Tačiau ši galimybė gali atverti ir naujų teisinių rizikų. Išsiėmus pinigus, jie tampa aiškiai matomu turtu, o tai reiškia ir dalybų objektu.
Kyla esminis klausimas: ar pensijų fondas laikomas asmenine, ar bendra sutuoktinių nuosavybe? Teisinė praktika rodo, kad jeigu kaupimas vyko santuokos metu ir iš bendrų pajamų, sukauptos lėšos gali būti pripažintos bendru turtu. Nors pats Pensijų kaupimo įstatymas to detaliai nereglamentuoja, taikomos Civilinio kodekso nuostatos dėl bendro turto dalybų.
Daugelis žmonių mano, kad jų pensijų sąskaita – tik jų pačių reikalas. Tačiau teismai vis dažniau laikosi priešingos pozicijos. Tai reiškia, kad net nusprendus atsiimti lėšas, dalis jų gali tekti buvusiam sutuoktiniui. Aiškios ir vieningos praktikos dar trūksta, todėl kiekviena byla tampa savotišku precedentu.
Situaciją komplikuoja ir techniniai klausimai. Pensijų fondo vienetų neįmanoma tiesiog „padalyti per pusę“ kaip banko sąskaitos likučio. Dažniausiai pasirenkamas kelias – vienam sutuoktiniui paliekamas fondas, o kitam išmokama piniginė kompensacija, apskaičiuota pagal sukauptą vertę.
Advokatė Gintarė Bernotė yra pastebėjusi, kad vienas iš būdų išvengti ilgo ginčo – lėšas atsiimti dar iki skyrybų proceso pradžios. Tokiu atveju suma tampa aiški, o susitarimas – paprastesnis. Vis dėlto toks žingsnis turi ilgalaikių pasekmių būsimai pensijai, todėl spontaniškų sprendimų čia geriau vengti.
Kai kurios poros, siekdamos išvengti panašių konfliktų, renkasi vedybų sutartis. Jose galima aiškiai numatyti, kad II pakopos lėšos laikomos asmenine nuosavybe. Kiti šią sąlygą įrašo į skyrybų susitarimus. Tai padeda užkirsti kelią vėlesnėms pretenzijoms, kurios gali iškilti po kelerių metų.
Svarbu ir tai, kad trečios pakopos pensijų fondai dažniau laikomi asmeniniu turtu, tačiau ir čia viskas priklauso nuo įmokų šaltinio bei kaupimo laikotarpio. Jei lėšos taip pat buvo mokamos iš bendrų šeimos pajamų, ginčų išvengti gali nepavykti.
Prognozuojama, kad galimybe pasitraukti iš II pakopos per artimiausius dvejus metus gali pasinaudoti iki 40 proc. gyventojų. Ypač aktyvūs gali būti tie, kuriems iki pensijos liko ketveri ar penkeri metai. Jie dažniau svarsto apie išgryninimą ir alternatyvius sprendimus.
Seime taip pat diskutuota apie tokių pokyčių kainą valstybės biudžetui. Skaičiuojama, kad 2026 metais „Pensijų anuitetų fondo“ išlaidos gali viršyti 10 mln. eurų. Tai rodo, kad sprendimai dėl pasitraukimo turės platesnį poveikį nei vien asmeninės finansų strategijos.
Teisininkai pataria nelaukti konflikto. Jei kaupimas vyksta santuokos metu ir iš bendrų pajamų, verta iš anksto apsvarstyti galimus scenarijus. Aiškus susitarimas ar vedybų sutartis gali apsaugoti abi puses nuo ilgo ir brangaus proceso.
Pensijų fondai šiandien – tai daugiau nei senatvės santaupos. Tai ir potencialus teisinis įsipareigojimas. Kol santykiai geri, apie tai galvoti nesinori. Tačiau realybė tokia: jūsų sukaupti pinigai gali tapti bendra istorija, net jei jūs ją laikėte tik savo.
