Kalbos apie 2026 m. socialinės politikos kontekste jau dabar kelia nemažai lūkesčių. Valstybė ruošiasi peržiūrėti paramos sistemą taip, kad ji geriau atlieptų šiandienos ekonominę realybę. Augančios kainos ir spaudimas namų ūkių biudžetams verčia ieškoti sprendimų, kurie padėtų sumažinti skurdo riziką.
Planuojama iš esmės atnaujinti bazinius dydžius, nuo kurių priklauso daugelis išmokų. Kitaip tariant, keisis pats pagrindas, pagal kurį apskaičiuojama parama. Tai turės tiesioginę įtaką tam, kiek pinigų gyventojai gaus kiekvieną mėnesį, tačiau skirtingoms grupėms pokyčiai bus nevienodi.
Daug dėmesio skiriama šeimoms, auginančioms vaikus. Universali vaiko išmoka turėtų pakilti iki 129,5 Eur per mėnesį. Šeimoms, kurios augina daugiau vaikų ar susiduria su finansiniais sunkumais, taip pat toms, kurios augina vaiką su negalia, numatyta papildoma parama. Tokiu atveju bendra suma gali siekti iki 205,7 Eur per mėnesį.
Pokyčiai palies ir vienkartinę išmoką gimus vaikui – ji turėtų padidėti iki 814 Eur. Be to, bus koreguojama socialinė pagalba mokiniams, vaiko išlaikymo išmokos bei dalinė studijų ir gyvenimo išlaidų kompensacija studentams su negalia. Tai reiškia, kad parama apims ne tik kūdikystę, bet ir vėlesnius vaiko gyvenimo etapus.
Numatyta stiprinti ir tikslines kompensacijas šeimoms, kuriose auga vaikai su negalia. Didesnės sumos bus skiriamos judėjimo techninės pagalbos priemonėms, būsto pritaikymui bei lengvojo automobilio įsigijimui ir jo pritaikymui. Tokios priemonės dažnai yra būtinos, o jų kaina – reikšminga.
Ne mažiau svarbūs pokyčiai laukia senjorų ir mažas pajamas gaunančių žmonių. 2026 m. turėtų didėti šalpos pensijos, slaugos ir priežiūros išmokos. Taip pat planuojama peržiūrėti kompensacijas už būsto šildymą. Prognozuojama, kad vidutinė socialinė pašalpa gali pasiekti apie 200 Eur per mėnesį.
Dar vienas svarbus aspektas – paramos gavėjų rato plėtra. Dalis gyventojų, kurie iki šiol nepatekdavo į valstybės remiamų pajamų ribas, ateityje galės pretenduoti į pagalbą. Tai gali būti reikšmingas pokytis tiems, kurių pajamos balansuoja ties nustatytomis ribomis.
Siekiama, kad išmokų indeksavimas būtų aiškesnis ir nuoseklesnis. Baziniai dydžiai turėtų būti reguliariai perskaičiuojami, atsižvelgiant į kainų augimą ir vidutinio darbo užmokesčio pokyčius. Tokia sistema leistų išlaikyti realią išmokų vertę ir išvengti situacijos, kai parama formaliai didėja, bet praktiškai jos perkamoji galia mažėja.
Visa tai pareikalaus papildomų valstybės lėšų. Skaičiuojama, kad 2026 m. socialinių išmokų didinimui bus skirta beveik 100 mln. Eur. 2027 m. ši suma turėtų augti iki 188,2 mln. Eur, o 2028 m. – iki 264,8 mln. Eur. Tai rodo ilgalaikį įsipareigojimą stiprinti socialinę apsaugą.
Galutiniai sprendimai dar bus tvirtinami Vyriausybės posėdyje, tačiau kryptis jau aiški. 2026 m. gali tapti laikotarpiu, kai daugiau žmonių pajus realesnę valstybės paramą ir turės platesnes galimybes gauti finansinę pagalbą.
