Indija toliau sparčiai gilina skaitmeninės tapatybės sistemos „Aadhaar“ integraciją į kasdienį žmonių gyvenimą. Nauja mobilioji programėlė ir neprisijungus veikianti tapatybės tikrinimo sistema žada patogesnį asmens identifikavimą, tačiau kartu kelia daug klausimų dėl saugumo, privatumo, sutikimo ir milžiniškos duomenų bazės naudojimo masto.
Indijos vyriausybės remiama institucija „Unique Identification Authority of India“ (UIDAI) 2026 m. pradžioje pristatė atnaujintą „Aadhaar“ programėlę ir naują neprisijungus veikiančios patikros sistemą. Pastaroji leidžia asmenims patvirtinti savo tapatybę nepateikiant realaus laiko užklausų į centrinę „Aadhaar“ duomenų bazę.
Naujoji programėlė suteikia galimybę dalytis tik ribota informacija. Pavyzdžiui, žmogus gali patvirtinti, kad yra vyresnis nei tam tikras amžius, tačiau neprivalo atskleisti tikslios gimimo datos. Tokia selektyvi duomenų sklaida numatyta įvairioms paslaugoms: viešbučiams, daugiabučių bendrijoms, darbovietėms, interneto platformoms ar mokėjimo įrenginiams. Tuo pat metu senoji „mAadhaar“ programėlė kol kas tebeveikia lygiagrečiai.
UIDAI taip pat plečia „Aadhaar“ integraciją į mobiliąsias pinigines. Numatyta galimybė tapatybę patvirtinti per „Google Wallet“, vyksta derybos dėl panašios funkcijos „Apple Wallet“ aplinkoje, o „Samsung Wallet“ palaikymas jau yra įdiegtas.
Institucija naują programėlę aktyviai reklamuoja ir teisėsaugos bei svetingumo sektoriuose. Ahmedabado miesto kriminalinės policijos padalinys tapo pirmuoju Indijoje, integravusiu „Aadhaar“ pagrįstą neprisijungus vykdomą tapatybės tikrinimą į „PATHIK“ – viešbučiams ir svečių namams skirtą lankytojų registravimo platformą, naudojamą svečių duomenims fiksuoti.
UIDAI naująją „Aadhaar“ programėlę pristato ir kaip skaitmeninę „vizitinę kortelę“ susitikimams bei profesiniam bendravimui. Vartotojai gali pasirinkti, kokius asmens duomenis pateikti, ir perduoti juos QR kodu.
Naujajame Delyje vykusio pristatymo metu pareigūnai teigė, kad šie pokyčiai yra platesnės strategijos dalis: siekiama popierines dokumentų kopijas ir rankinį tapatybės tikrinimą pakeisti sutikimu pagrįsta, neprisijungus veikiančia patikra. Teigiama, kad taip žmonės įgyja daugiau kontrolės – patys nusprendžia, kokią informaciją atskleisti, o tikrinimas gali vykti masiškai, nesiunčiant užklausų į centrinę „Aadhaar“ sistemą.
Ankstyvas pritaikymas milžinišku mastu
Nors UIDAI oficialiai naująją „Aadhaar“ programėlę pristatė tik praėjusį mėnesį, ji buvo testuojama dar nuo 2025 m. pradžios. Programėlių analizės duomenys rodo, kad programėlė, pasirodžiusi programėlių parduotuvėse 2025 m. pabaigoje, greitai pralenkė senąją „mAadhaar“ pagal mėnesinių parsisiuntimų skaičių.
Bendras su „Aadhaar“ susijusių programėlių mėnesinių įdiegimų skaičius išaugo nuo maždaug 2 mln. spalį iki beveik 9 mln. gruodį.
Naujoji programėlė kuriama remiantis jau ir taip milžiniško masto tapatybės sistema, pritaikyta Indijos gyventojų skaičiui. Pagal viešai skelbiamus UIDAI statistinius duomenis, „Aadhaar“ yra išdavusi daugiau kaip 1,4 mlrd. tapatybės numerių ir kas mėnesį apdoroja apie 2,5 mlrd. autentifikacijos užklausų. Nuo sistemos veiklos pradžios taip pat atlikta dešimtys milijardų elektroninių „pažink savo klientą“ (KYC) patikrinimų.
Perėjimas prie neprisijungus vykdomo tapatybės tikrinimo reiškia ne tiek atsisakymą iki šiol naudotos infrastruktūros, kiek jos išplėtimą. „Aadhaar“ iš daugiausia foninio, institucijoms skirto tikrinimo įrankio vis labiau virsta kasdiene sąsaja, su kuria žmonės susiduria tiesiogiai.
Programėlės pristatymo metu UIDAI atstovai aiškino, kad neprisijungus veikianti patikra turėtų sumažinti rizikas, susijusias su fizinėmis kopijomis ir „Aadhaar“ dokumentų ekrano nuotraukomis. Tokie dokumentai iki šiol dažnai būdavo renkami, saugomi ir platinami menkai kontroliuojamai.
Plėtra vyksta kartu su reguliaciniais pokyčiais: sušvelnintos tam tikros ribojančios nuostatos ir priimtas naujas neprisijungus veikiančios tikrinimo sistemos modelis. Tai leidžia kai kurioms viešojo ir privataus sektoriaus organizacijoms tikrinti „Aadhaar“ duomenis nebesikreipiant į centrinę duomenų bazę.
Sutikimas, atskaitomybė ir neišspręstos rizikos
Pilietinių laisvių ir skaitmeninių teisių organizacijos teigia, kad šie teisiniai pakeitimai neišsprendžia gilesnių, struktūrinių „Aadhaar“ sistemos problemų.
„Access Now“ vyresnysis tarptautinis teisininkas ir Azijos bei Ramiojo vandenyno regiono politikos direktorius Ramanas Jitas Singhas Chima pabrėžia, kad „Aadhaar“ išplėtimas į neprisijungus veikiančias ir privačiam sektoriui priklausančias sritis sukuria naujų grėsmių, ypač tuo metu, kai Indijos duomenų apsaugos sistema dar tik kuriama ir įgyvendinama.
Jo teigimu, federalinė vyriausybė turėjo palaukti, kol bus įsteigta Indijos Duomenų apsaugos taryba, ir tik tada pradėti tokio masto pokyčius, kad būtų galima atlikti nepriklausomą peržiūrą ir surengti platesnes konsultacijas su tiesiogiai paveiktomis bendruomenėmis.
„Tai, kad visa tai įgyvendinama būtent dabar, rodo aiškų prioritetą toliau plėsti „Aadhaar“ naudojimą, net jei lieka neaišku, kokią papildomą riziką tai sukels pačiai sistemai ir Indijos gyventojų duomenims“, – teigė Chima.
Indijos teisinės pagalbos organizacijos taip pat atkreipia dėmesį į neišspręstas praktines problemas.
Naujajame Delyje įsikūrusios skaitmeninių teisių organizacijos „SFLC.in“ teisinis direktorius Prasanthas Sugathanas pabrėžia, kad nors UIDAI naująją programėlę pristato kaip piliečių įgalinimo priemonę, ji menkai padeda spręsti nuolat pasikartojančias bėdas. Tarp jų – klaidos „Aadhaar“ duomenų bazėje, saugumo spragos ir nepakankamai veikiantys teisių gynimo mechanizmai, kurie ypač smarkiai paveikia pažeidžiamiausias visuomenės grupes.
Jis primena ir 2022 m. Indijos vyriausiojo audito ir kontrolės pareigūno ataskaitą, kurioje konstatuota, kad UIDAI ne visada laikosi reikalaujamų atitikties standartų.
„Tokie trūkumai dažnai baigiasi tuo, kad žmonės faktiškai praranda savo teises, ypač tie, kuriems tokios sistemos turėjo padėti“, – aiškino Sugathanas, pridurdamas, jog vis dar neaišku, ar per naująją programėlę dalijami duomenys bus pakankamai apsaugoti nuo nutekėjimų ar kitų pažeidimų.
Su kampanija „Rethink Aadhaar“ susiję aktyvistai – pilietinės visuomenės iniciatyva, siekianti daugiau skaidrumo ir atskaitomybės „Aadhaar“ klausimais, – teigia, kad neprisijungus veikiančios tikrinimo sistemos plėtra gali reikšti ir privataus sektoriaus „Aadhaar“ naudojimo sugrįžimą, nors Indijos Aukščiausiasis Teismas tam jau buvo nustatęs aiškias ribas.
Šios grupės atstovai Shruti Narayan ir Johnas Simte tvirtina, kad sudarydama sąlygas privačioms įmonėms reguliariai remtis „Aadhaar“ kaip patikros priemone, valstybė skatina vadinamąjį „Aadhaar“ „išsikerojimą“ (angl. Aadhaar creep). Taip sistemos naudojimas normalizuojamas visuose socialinio ir ekonominio gyvenimo sluoksniuose, nepaisant 2018 m. Aukščiausiojo Teismo sprendimo, panaikinusio nuostatas, leidusias privatiems subjektams naudoti „Aadhaar“ asmens duomenims tikrinti.
Jų teigimu, daugelyje realių situacijų sutikimas yra labiau formalus nei tikras – ypač kai kalbama apie viešbučius, gyvenamųjų bendrijų administracijas ar, pavyzdžiui, siuntų kurjerius. Tuo pat metu Indijos duomenų apsaugos įstatymas dar menkai išbandytas: nei praktinė taikymo patirtis, nei teismų praktika nėra susiformavusi.
Visa tai reiškia, kad naujoji programėlė, teisiniai pakeitimai ir plečiama technologinė ekosistema stumia „Aadhaar“ iš nematomo foninio infrastruktūros sluoksnio į matomą kasdienio gyvenimo dalį, kurios vis sudėtingiau išvengti. Indijai dar labiau remiantis „Aadhaar“, šią raidą atidžiai stebi ir kitos valstybės bei technologijų bendrovės, matančios joje galimybę įgyvendinti tapatybės tikrinimą visų gyventojų mastu.
Indijos informacinių technologijų ministerija ir UIDAI vadovas į prašymus pakomentuoti neatsakė.
