Šiandien pakalbėsime apie problemą, su kuria dažnai susiduria tie, kurie į vazonų ar daigų žemę įterpia mandarinų ar apelsinų žievelių, bananų žievių, panaudotų arbatos ar kavos tirščių.
Tokiose organinėse atliekose labai greitai atsiranda smulkios muselės. Jos deda lervas į dirvą, tupia ant augalų ir lengvai perneša infekcijas po visą daigyną, šiltnamį ar lysvę. Be tiesioginės žalos, jos dar ir gadina bendrą augalų vaizdą.
Vis dėlto daugelis nenori atsisakyti organinių atliekų naudojimo dirvožemyje – tai ir patogu, ir naudinga. Be to, neretai pastebima, kad organinė medžiaga gali sudaryti gana didelę substrato dalį, tačiau muselių taip ir neatsiranda. Priežastis dažniausiai nėra ta, kad jų „tiesiog nėra“. Ji visai kita ir gana paprasta, jei į ją įsigilinsime.
Verta atkreipti dėmesį į tai, kuo dirvožemis yra „apgyvendintas“ – kokie naudingi mikroorganizmai jame vyrauja. Kai į žemę įmaišoma trichoderma (pavyzdžiui, preparato „Trichosan“ pavidalu), o kartais ji dar sustiprinama „Boveria“ arba „Metarhizium“ grybais, situacija iš esmės pasikeičia. Šie grybai aktyviai veikia dirvožemyje ir nepalieka kenkėjų lervoms palankių sąlygų. Net ir vien trichoderma dažnai lemia, kad grybinių uodelių populiacija išnyksta, nors organika dirvoje ir toliau lieka.
Dirvožemyje, kuriame veikia trichoderma, organinės liekanos labai greitai apauga būtent šiuo grybu. Žievelės ir kitos atliekos per trumpą laiką pasidengia trichoderma ir visą sezoną tampa stipriu naudingos mikrofloros šaltiniu. Net jei organika vizualiai dar atrodo gana šviežia, procesas jau vyksta, o dirva „dirba“ visiškai kitaip.
Paslaptis slypi grybinių uodelių biologijoje. Jų lervos paprastai minta ne augalų šaknimis, o dirvožemyje augančiais grybais. Kai augalai nusilpsta, pradeda pūti, dirvoje susidaro daugiau negyvų liekanų, kuriose intensyviai vystosi įvairūs grybai. Būtent jie ir pritraukia šiuos kenkėjus. Organika šį procesą dar labiau sustiprina, nes tampa puikia terpe nepageidaujamiems grybams augti.
Kai dirvožemyje aktyviai veikia trichoderma, ji pirmoji užima šią nišą: konkuruoja su kitais grybais, skaido organiką ir taip nepalieka maisto bazės lervoms. Svarbu ir tai, kad grybinių uodelių lervos paprastai nesimaitina tais trichodermos štamais, kurie naudojami minėtame preparate. Be to, jos jaučia konkurenciją ir dažnai vengia vietų, kur trichoderma jau yra įsitvirtinusi.
Todėl trichodermos įmaišymas į daigams skirtą žemę suteikia kompleksinį efektą: padeda palaikyti sveikesnį dirvožemį, mažina šaknų puvinių riziką, slopina ligų plitimą ir kartu padeda atsikratyti įkyrių muselių bei dalies kitų dirvožemio kenkėjų. Taip veikia paprasta, tačiau labai efektyvi biologinė pusiausvyra.

