Neseniai atrastas smegenų tinklas gali būti vienas svarbiausių Parkinsono ligos simptomų atsiradimo grandinės elementų.
Šis tinklas vadinamas somato–kognityviniu veiklos tinklu (angl. Somato‑Cognitive Action Network, SCAN). Jis pirmą kartą aprašytas 2023 m., ir jau tuomet buvo spėjama, kad gali turėti reikšmės įvairiems judėjimo sutrikimams.
Praėjus vos keliems metams, mokslininkai išanalizavo daugiau nei 850 žmonių smegenų vaizdų ir nustatė, kad Parkinsono liga sergantiems asmenims būdingas padidėjęs SCAN tinklo susijungimas (ryšys) su kitomis smegenų dalimis.
SCAN tinklo „šakos“ sujungia šešias požievines smegenų sritis, o visos jos vienaip ar kitaip siejamos su Parkinsono ligos simptomais.
Taip pat, analizuodami mažesnę – 36 pacientų – imtį, tyrėjai pastebėjo, kad tiems ligoniams, kuriems buvo taikyta smegenų stimuliacija, tiksliai nukreipta į SCAN, simptomai mažėjo greičiau ir ryškiau nei pacientams, kuriems gilioji smegenų stimuliacija buvo taikyta gretimose srityse.
Maždaug pusei pacientų, kurių stimuliacija buvo nukreipta į SCAN, pasireiškė reikšmingas simptomų palengvėjimas. Tuo tarpu kitoje grupėje toks poveikis nustatytas tik 18 proc. pacientų – tai yra maždaug 2,5 karto retesnis atsakas.
„Šis darbas parodo, kad Parkinsono liga yra SCAN sutrikimas, o duomenys aiškiai rodo, jog, jei stimuliaciją taikliai ir individualiai nukreipiame į SCAN, Parkinsono ligą galima gydyti sėkmingiau, nei iki šiol buvo manoma“, – teigia bendraautorius, neurologas Nico Dosenbachas iš Vašingtono universiteto Sent Luise.
Pasak jo, „keisdami SCAN aktyvumą galbūt galėtume ne tik sušvelninti simptomus, bet ir sulėtinti ar net pakeisti ligos eigą“.
Vis dėlto tyrėjai pabrėžia, kad SCAN tinklo taikymo gydymui galimybės dar turi būti nuodugniai patikrintos didesniuose, kelių centrų klinikiniuose tyrimuose.
Dažniausiai, kai žmogui diagnozuojama Parkinsono liga, jis jau būna praradęs iki 80 proc. dopaminą gaminančių neuronų tam tikroje pamato mazgų (bazalinių ganglijų) srityje, atsakingoje už judesių kontrolę.
Dėl to daugelį metų buvo manoma, kad būtent pamato mazgai ir su jais susijusios struktūros yra pagrindinė tokių simptomų kaip sulėtėję judesiai, tremoras, raumenų stingulys ir pusiausvyros sutrikimai priežastis.
Tačiau panašu, kad „virveles tampo“ dar gilesnis smegenų tinklas. Dosenbachas su kolegomis teigia, jog Parkinsono ligos esmė gali slypėti būtent SCAN tinkle. Jis taip pat priklausė komandai, kuri 2023 m. pirmoji moksliniame darbe aprašė šį tinklą.
Susijusi įžvalga: ankstyvieji Parkinsono ligos požymiai gali pasireikšti ne vien įprastais judėjimo sutrikimais – jie gali būti susiję ir su subtiliais biologiniais ar kognityviniais pokyčiais.
„Daug dešimtmečių Parkinsono liga buvo siejama daugiausia su judėjimo sutrikimais ir pamato mazgais“, – aiškina pagrindinis tyrimo autorius, neuromokslininkas Heshengas Liu iš Changpingo laboratorijos Pekine.
„Mūsų darbas rodo, kad liga iš tikrųjų kyla iš daug platesnio tinklo disfunkcijos. SCAN pasižymi hiperjunglumu su pagrindinėmis su Parkinsono liga siejamomis sritimis, o toks nenormalus „laidų išvedžiojimas“ sutrikdo ne tik judesius, bet ir susijusias pažintines bei kūno funkcijas“, – pabrėžia jis.
