Rusijos veiksmai Ukrainoje, atakos prieš energetikos infrastruktūrą žiemos laikotarpiu rodo, kad agresorė tik imituoja derybų procesą, tuo pat metu demoralizuodama Ukrainos visuomenę, sako prezidentas Gitanas Nausėda. Jo vertinimu, visa tai rodo, kad šiais metais Rusija iš tiesų nėra pasiruošusi siekti taikos.
„Mano manymu, Rusija kasdien įrodo, kad ji nėra pasiruošusi taikai – nemanau, kad jie (šiemet – ELTA) bus pasiruošę taikos deryboms, nežinau, gal 2027 ar 2028 metais, bet tikrai ne 2026-aisiais. Nes visi Rusijos veiksmai rodo, kad jie tik imituoja derybų procesą, tuo pat metu bandydami demoralizuoti Ukrainos žmones“, – diskusijoje Miuncheno saugumo konferencijoje šeštadienį kalbėjo G. Nausėda.
„Taip, jiems tai nepavyksta ir tai geras ženklas, bet už visa tai mokėti savo kančia turi Ukrainos žmonės, drąsūs Ukrainos žmonės“, – teigė jis.
Lietuvos prezidentas pabrėžė besižavintis Ukrainos tauta, jau ketverius metus atlaikančia daug didesnės šalies agresiją, tačiau pridūrė – be ES paramos pergalės pasiekti nepavyks, dėl to Bendrijos valstybės privalo priimti vieningus sprendimus, tai daryti ne tik tarpusavyje, tačiau ir kartu su transatlantiniais partneriais.
„Mums taip pat ne visada viskas sekasi – kartais mūsų sprendimai vėluoja, nuomonės skiriasi, bet mes esame pasiruošę priimti reikiamus sprendimus ir laikytis su Ukraina išvien iki pat karo pabaigos“, – tikino G. Nausėda.
„Emocijos savaime nepadeda – jei emocijos veda prie veiksmų, tada emocijos tampa konstruktyvios. Tai ir buvo priežastis, kodėl Lietuva tapo pirmąja šalimi, ginklų Ukrainai suteikusi likus dviem savaitėms iki karo pradžios“, – tikino prezidentas.
Anot jo, Europos Sąjungos (ES) valstybių požiūris per šiuos metus smarkiai pasikeitė – karo pradžioje buvo diskutuojama apie šalmų, liemenių pristatymą Ukrainos kariams, o dabar šalys tariasi dėl nuolatinio raketų, oro gynybos sistemų ir amunicijos tiekimo kariaujančiai šaliai.
„Taip, ukrainiečiams viso to dar trūksta, mes dedame visas pastangas, stengdamiesi, kad užtikrintume nuolatinę paramą“, – sakė G. Nausėda.
Kaip skelbta, Europos Parlamentas (EP) šią savaitę patvirtino 90 mlrd. eurų dydžio paskolą Ukrainai, skirtą padengti du trečdalius šalies finansinių poreikių 2026 ir 2027 m. ir remiamą ES bendruoju biudžetu, prieš tai bendrijoje žlugus planams panaudoti įšaldytą Rusijos centrinio banko turtą.
Pagal šią schemą Ukraina 60 mlrd. eurų galės skirti ginklams, skirtiems atremti Rusijos invaziją, o likusi paskolos dalis numatyta bendrai biudžeto paramai.
ES yra nurodžiusi, kad Ukraina turėtų grąžinti šias lėšas tik tada, kai Maskva atlygins žalą, padarytą prezidento Vladimiro Putino inicijuotos invazijos metu.
Briuselis iš ES biudžeto padengs palūkanų išlaidas, kurios, kaip manoma, sieks apie 3 mlrd. eurų per metus.
Europos Komisija (EK) siekia, kad pirmoji išmoka būtų išmokėta balandį.
Kopijuoti, platinti, skelbti ELTA turinį be ELTA raštiško sutikimo draudžiama.
