Šių metų pavasaris, anot sinoptikų, nebus tas ramus ir tolygus sezonas, prie kurio daugelis įpratę. Vietoje lėto perėjimo iš žiemos į šiltesnį laikotarpį prognozuojamas tikras temperatūrų „amerikietiški kalneliai“ scenarijus – staigūs atšilimai, po kurių seks netikėti šalčio sugrįžimai.
Nors kalendorius kovą paskelbs pavasario pradžią, realybė daugelyje Rytų Europos vietų primins užsitęsusią žiemą. Net jei vasario pabaigoje pasirodys pirmieji šiltesni oro pliūpsniai, jie bus trumpalaikiai. Ilgiau išsilaikysianti sniego danga, dažnos naktinės šalnos ir permainingos dienos sąlygos taps kasdienybe.
Dieną tirpstantis sniegas vakare ar paryčiais virs plonu ledo sluoksniu, o tai reiškia sudėtingas sąlygas keliuose ir šaligatviuose. Tokiuose miestuose kaip Vilnius, Ryga ar Varšuva tikresnis atšilimas turėtų pasijusti tik kovo antroje pusėje, tačiau net ir tada naktimis temperatūra gali kristi iki 7 laipsnių šalčio.
Balandis, jei prognozės pasitvirtins, taps kontrastų mėnesiu. Per labai trumpą laiką orai gali pasikeisti iš esmės – nuo šlapdribos ir lietingų dienų iki staigaus sušilimo, kai termometrai rodys apie 20 laipsnių šilumos. Tokie šuoliai reikš greitą sniego tirpsmą ir gausius kritulius, o tai gali tapti rimtu išbandymu miestų lietaus nuotekų sistemoms bei kelių dangai.
Vis dėlto specialistai perspėja, kad ankstyvos šilumos bangos dar nereiškia stabilaus sezono. Išlieka didelė tikimybė, kad po kelių šiltesnių dienų sugrįš šaltesnės oro masės, galinčios atnešti net ir sniego į jau bundančius sodus.
Tokie svyravimai paveiks ne tik vairuotojus ar komunalines tarnybas, bet ir žmones, jautrius atmosferos slėgio pokyčiams. Be to, ankstyvas augalų žydėjimas gali apsunkinti alergiškų gyventojų kasdienybę.
Gegužė, tikėtina, taps pereinamuoju laikotarpiu tarp nestabilaus pavasario ir artėjančios vasaros. Dienomis temperatūra vis dažniau viršys 20 laipsnių ribą, tačiau naktimis vis dar galimi atvėsimai. Sodininkams teks atidžiai stebėti prognozes – jauni ūgliai gali nukentėti nuo vėlyvųjų šalnų, nors dirva jau bus išsausėjusi ir reikalaujanti papildomo laistymo.
Klimatologai pastebi, kad tokie staigūs sezonų perėjimai tampa vis dažnesni. Aiškios ribos tarp žiemos ir pavasario vis labiau nyksta, o vietoje nuoseklaus atšilimo vis dažniau matome ryškius kontrastus.
Ilgalaikių prognozių tikslumas paprastai siekia apie 65–68 proc., todėl konkretūs skaičiai dar gali kisti. Vis dėlto bendra kryptis aiški – 2026 m. pavasaris bus nepastovus, su dažnais pokyčiais.
Specialistai pataria dar neskubėti atsisveikinti su šiltesniais drabužiais ir sekti trumpalaikes, kasdien atnaujinamas prognozes, kurios tiksliausiai parodys, kada stabilus šiltesnis oras galutinai įsitvirtins regione.
Ačiū. Kaip nors atlaikysim. Liüdniausia, šalnos per žydėjimą. Ne nuo mūsų priklauso.