Minint antrąsias Rusijos opozicionieriaus Aleksejaus Navalno metines, Lietuva kartu su dvylika kitų valstybių pareiškė bendrą pareiškimą, kuriuo pareikalavo išsamiai ištirti jo mirties aplinkybes, pranešė Užsienio reikalų ministerija.
„Pabrėžiame, kad Rusijos valdžios institucijos yra atsakingos už jo (A. Navalno – ELTA) mirtį. Europos Žmogaus Teisių Teismo vasario 3-iosios sprendimas eilinį kartą pabrėžė Rusijos atsakomybę už nežmogišką ir žeminantį elgesį A. Navalno atžvilgiu jo sulaikymo metu bei už atsisakymus patenkinti jo prašymus“, – teigiama bendrame pareiškime.
Dokumente pabrėžiama, kad žmogaus teisių padėtis Rusijoje sparčiai blogėjo iki ir po šio tragiško įvykio. Kremliaus represijos išsiplėtė ir pagilėjo. Teigiama, kad tą liudija Jungtinių Tautų (JT) Specialiosios pranešėjos ataskaitos.
„Nacionaliniai saugumo teisės aktai subjektyviai naudojami ypač griežtoms bausmėms žmogaus teisių gynėjams, žurnalistams, advokatams, daktarams bei kitiems žmonėms“, – akcentuojama pareiškime.
Nepriklausomos žmogaus teisių stebėsenos platformos OVD-Info duomenimis, daugiau nei 1,7 tūkst. asmenų Rusijoje yra sulaikyti dėl politinių priežasčių, tarp jų ir ukrainiečių politiniai kaliniai rusų nelaisvėje.
„JT Specialiosios pranešėjos ataskaitos liudija politinių kalinių kankinimus, nesuteikiamą tinkamą medicininę pagalbą, priverstinį asmenų įkalinimą psichiatrinėse ligoninėse. (…) Pabrėžiame, kad Rusijos valdžia privalo visapusiškai laikytis tarptautinių įsipareigojimų ir paleisti visus politinius kalinius“, – akcentuojama dokumente.
Be Lietuvos, bendrą pareiškimą pasirašė Australija, Danija, Estija, Suomija, Jungtinė Karalystė, Kanada, Latvija, Lenkija, Nyderlandai, Naujoji Zelandija ir Vokietija.
Kaip skelbta, pasaulyje pirmadienį minimos Rusijos opozicijos lyderio A. Navalno mirties antrosios metinės.
Penkios Europos šalys – Jungtinė Karalystė, Švedija, Prancūzija, Vokietija ir Nyderlandai – praėjusią savaitę Miuncheno saugumo konferencijos kuluaruose apkaltino Rusiją nunuodijus A.Navalną toksinu epibatidinu, aptinkamų medlaipinių varlių odoje.
ELTA primena, kad A. Navalnas 2024 metų vasarį mirė po daugiau nei trejų metų praleistų Arkties pataisos kolonijoje. Rusijos valdžios institucijos teigė, kad Kremliaus kritikas mirė dėl „natūralių priežasčių“, kai prarado sąmonę po pasivaikščiojimo. A. Navalno šeima, rėmėjai ir Vakarų pareigūnai šią Rusijos pateiktą versiją atmetė.
Opozicijos lyderis išgarsėjo savo kampanija prieš korupciją, kuri, anot jo, siautėja Vladimiro Putino administracijos viršūnėse.
A. Navalnas buvo suimtas 2021 metų sausio mėnesį, kai grįžo į Rusiją po gydymo Vokietijoje dėl apnuodijimo, patirto vykdant kampaniją prieš V. Putiną. Vėliau tais pačiais metais jis buvo apdovanotas aukščiausiu Europos Sąjungos apdovanojimu už žmogaus teises – Sacharovo premija.
Kopijuoti, platinti, skelbti ELTA turinį be ELTA raštiško sutikimo draudžiama.
