Astronomai neseniai aptiko išskirtinę planetų sistemą, kuri verčia rimtai pergalvoti iki šiol vyravusias planetų formavimosi teorijas. Netradicinė šios sistemos sandara meta iššūkį mūsų supratimui apie tai, kaip įprastai aplink žvaigždę išsidėsto uolinės ir dujinės planetos.
Mokslininkai atrado žvaigždę su planetomis, kurios skrieja visiškai neįprasta tvarka. Manoma, kad ši sistema galėjo susiformuoti iki šiol neregėtu būdu.
Mūsų Saulės sistemoje keturios arčiausiai žvaigždės esančios planetos yra nedideli uoliniai pasauliai, o toliau skrieja dujiniai milžinai. Ilgą laiką buvo manoma, kad toks planetų pasiskirstymas yra tarsi universalus dėsningumas.
Vis dėlto tolesni stebėjimai, atlikti naudojant „Cheops“ observatoriją, atskleidė ketvirtąją planetą tolimesnėje naujai tiriamos sistemos zonoje. Netikėta tai, kad ji pasirodė esanti uolinė.
„Tai lyg apverčia sistemą į išorę: planetų tvarka yra tokia – uolinė, dujinė, dujinė ir vėl uolinė. Uolinės planetos paprastai nesusidaro taip toli nuo savo žvaigždės“, – aiškino pagrindinis tyrimo autorius Thomas Wilsonas.
Išanalizavę turimus duomenis, mokslininkai atmetė kelis galimus paaiškinimus ir priėjo prie išvados, kad šioje sistemoje planetos greičiausiai formavosi po vieną, o ne vienu metu iš to paties protoplanetinio disko, kaip dažnai teigiama klasikiniuose modeliuose. Tai leidžia manyti, kad planetų sistemos Visatoje gali būti gerokai įvairesnės, nei esame įpratę spręsti pagal mūsų pačių Saulės sistemos pavyzdį.
Be to, nauji tyrimai rodo, kad net ir gerai pažįstamose planetose gali slėptis iki šiol neatskleistos struktūros. Pavyzdžiui, mokslininkai nustatė, kad Veneroje galėtų egzistuoti milžiniška požeminė ertmė, susiformavusi dėl vulkaninės veiklos. Jei šios struktūros egzistavimas bus patvirtintas, tai būtų jau antra Veneroje žinoma lavos tunelio tipo formacija.
