Dažniausiai vairuotojai dėl salono šildymo per daug nesijaudina, kol lauko temperatūra nenukrenta iki „rimtų minusų“. Esant maždaug –15 °C, šildymas paprastai pradeda veikti gana greitai, tačiau prie –30 °C situacija pasikeičia iš esmės.
Esant –30 °C greitai sušildyti kiaurai peršalusį automobilį yra sudėtinga. Prie įprasto įšilimo laiko dažnai prisideda dar 15–20 minučių, jei neturite papildomo šildytuvo. Toliau – patarimai, kaip pagreitinti salono šildymą ir kokių sprendimų geriau vengti.
Jeigu automobilis per naktį stovi šiltame garaže, problemų gerokai mažiau: užvedus variklį, paprastai galima išvažiuoti po kelių minučių. Tačiau lauke paliktas automobilis šyla gerokai lėčiau.
Verta žinoti, kad salono temperatūra priklauso nuo dviejų pagrindinių veiksnių: veikiančio vidaus degimo variklio ir (kad ir kaip keistai skambėtų) žmonių skaičiaus salone. Kaip ir bet kuris už aplinką šiltesnis objektas, žmogus skleidžia šilumą, tačiau jos akivaizdžiai nepakanka. Be to, kol variklis neįkaista, šildymo sistema dažniausiai pučia vėsų orą. Todėl realiausias būdas greitai sušildyti saloną – protingai išnaudoti automobilio „širdį“, t. y. variklį.
Paprastas būdas sutrumpinti salono šildymo laiką
Didžiausias išbandymas žiemą – mažo darbinio tūrio turbobenzininio ar turbodyzelinio variklio įšildymas. Turbina skirta padidinti variklio galią ir efektyvumą nedidinant darbinio tūrio. Sistema paremta oro tiekimu: kuo daugiau deguonies patenka į degimo kamerą, tuo daugiau galima sudeginti kuro ir išgauti didesnę galią.
Vis dėlto net ir tokiu atveju saloną galima sušildyti pakankamai greitai, jei laikysitės paprastos tvarkos:
1. Užveskite variklį ir leiskite jam dirbti laisvąja eiga 2–3 minutes. Per tą laiką suveikia reikalingi jutikliai, o nuo šalčio sutirštėjęs tepalas pradeda normaliai cirkuliuoti tepimo kanaluose.
2. Nelaukite, kol smarkiai pakils aušinimo skysčio temperatūra. Atsargiai pradėkite judėti, variklio apsukas laikydami maždaug 2000–2500 aps./min. ribose.
3. Jei įmanoma, pasirinkite kiek ilgesnį maršrutą, kad tokiu režimu pavažiuotumėte bent kelias minutes. Šildant automobilį vietoje neįšyla amortizatoriai, pavarų dėžė ir kiti agregatai, o švelnus judėjimas leidžia viską greičiau paruošti darbui.
4. Venkite „gazuoti“ vietoje šaltą variklį – tai ypač kenkia variklio mechanizmams.
5. Įjunkite turimas šildymo funkcijas, salono ventiliatorių ir nukreipkite oro srautą pirmiausia į stiklus – taip greičiau atitirpinsite ir nuvalysite apšalusius langus.
Kai tik variklio temperatūros rodyklė pradeda kilti, daug vairuotojų pereina prie įprasto važiavimo režimo. Vis dėlto verta prisiminti, kad važiuojant greičiau automobilis iškart patenka į stiprų šalto oro srautą, todėl dalis šilumos „išpučiama“ lauk. Geriau dar 2–3 minutes palaikyti apie 40 km/val. greitį ir tik tada didinti tempą.
Net jei automobilyje nėra modernios klimato kontrolės, šilumą galima pajusti greičiau pasitelkus sėdynių ir vairo šildymą, šiltus kilimėlius, nešiojamus termoventiliatorius ar kitus sprendimus. Elektrines įmontuojamas šildymo sistemas turėtų montuoti tik profesionalai. Tas pats galioja ir radiatoriaus uždangoms: jos tinka tik itin šaltam klimatui, nes kitu atveju atskiros variklio dalys gali perkaisti.
Žiema – vienas sudėtingiausių laikotarpių tiek automobiliui, tiek jo savininkui. Būtent po šaltojo sezono neretai išryškėja įvairūs gedimai. Daugelis vairuotojų instinktyviai prieš išvažiuodami ilgai „šildo“ automobilį, tačiau būtent čia dažnai padaromos klaidos, kurios brangiai kainuoja.
Toliau – dažniausios klaidos šildant automobilį žiemą, jų pasekmės ir teisingesni sprendimai.
Dažniausios klaidos ir jų pasekmės
1. Per ilgas šildymas laisvąja eiga (pusvalandį ar valandą „palaikysiu, kol sušils“). Ilgai dirbantis šaltas variklis laisvąja eiga didina degalų sąnaudas, skatina suodžių nuosėdas, teršia tepalą ir spartina variklio dalių dėvėjimąsi. Šiuolaikiniai įpurškimo varikliai dažniausiai efektyviau įšyla važiuojant: svarbiausios detalės tepimą gauna iš karto, o darbinė temperatūra pasiekiama greičiau esant nedidelei apkrovai.
Daugelis automobilių turi nuotolinio užvedimo funkciją, todėl vairuotojai neretai netiksliai apskaičiuoja laiką – variklis gali dirbti laisvąja eiga 20–30 minučių. Įlipus į šiltą saloną atrodo, kad viskas puiku, tačiau varikliui toks režimas nėra palankus.
2. „Gazinimas“ siekiant greičiau sušildyti (aukštos apsukos šaltam varikliui). Staigus apsukų didinimas šaltam varikliui smarkiai padidina mechaninę apkrovą, spartina stūmoklių, alkūninio veleno, vožtuvų mechanizmo (grandinės ar diržo) nusidėvėjimą, blogina žiedų sandarumą ir gali didinti tepalo sąnaudas. Varikliui reikia įšilti tolygiai.
3. Važiavimas dideliu krūviu iškart po užvedimo (intensyvus greitėjimas, didelė apkrova). Kol variklis, transmisija ir tepalas nepasiekė darbinės temperatūros, reikėtų vengti didelių apkrovų: netempti priekabos, staigiai nestartuoti ir nespausti akseleratoriaus iki galo. Švelnus važiavimas pirmąsias 10–15 minučių reikšmingai sumažina agregatų dėvėjimąsi.
4. Netinkama alyva ir keitimo terminų nepaisymas. Žiemą per tiršta, šalčiui netinkama alyva apsunkina užvedimą, lėtina tepimą ir didina nusidėvėjimą. Alyvą būtina keisti pagal gamintojo grafiką ir rinktis rekomenduojamos klampos tepalus.
5. Šildymas uždaroje patalpoje (garaže be ventiliacijos). Tai ypač pavojinga: anglies monoksidas (smalkės) uždaroje erdvėje kaupiasi labai greitai. Niekada nešildykite automobilio visiškai uždaroje, nevėdinamoje patalpoje.
6. Akumuliatoriaus būklės neįvertinimas. Dideli šalčiai smarkiai sumažina akumuliatoriaus talpą, o kartotiniai užvedimo bandymai trumpais intervalais jį dar labiau alina. Prieš žiemą verta patikrinti akumuliatorių ir įsitikinti, kad starteris veikia tvarkingai.
7. Netinkami salono šildymo nustatymai. Dažna klaida – iškart po užvedimo nustatyti maksimalų ventiliatoriaus greitį. Taip ne paspartinsite, o sulėtinsite variklio įšilimą, nes šiluma bus per anksti intensyviai „atiduodama“ į saloną. Pradžioje pakanka nedidelės pūtimo galios, o ją didinti verta tik tada, kai aušinimo skystis artėja prie darbinės temperatūros.
Kaip elgtis teisingai: praktiški patarimai
Trumpai pašildykite ir pradėkite važiuoti, bet švelniai. Po užvedimo dažniausiai pakanka 2–5 minučių, kad tepalas pasiektų svarbiausias variklio vietas. Tuomet pradėkite judėti ramiai: staigiai neakceleruokite, laikykitės mažesnių apsukų ir venkite didelių apkrovų pirmąsias 10–15 minučių.
Stebėkite variklio temperatūrą. Darbinė temperatūra dažniausiai siekia apie 80–95 °C. Kol rodmuo nepriartėjo prie šios ribos, neapkraukite variklio. Dauguma šiuolaikinių automobilių darbinę temperatūrą greičiau pasiekia važiuodami vidutiniu režimu, o ne ilgai stovėdami.
Naudokite papildomus šildytuvus, jei juos turite. Vietovėse, kur žiemos itin šaltos, praverčia variklio bloko, karterio ar aušinimo skysčio šildytuvai: jie palengvina užvedimą ir mažina nusidėvėjimą.
Rūpinkitės tinkama alyva ir aušinimo skysčiu. Laiku keiskite alyvą ir aušinimo skystį, laikykitės gamintojo rekomendacijų. Tai ypač svarbu, jei temperatūra dažnai krinta žemiau –20 °C.
Prieš šalčius patikrinkite akumuliatorių ir starterį. Tai padeda išvengti situacijų, kai ryte automobilis tiesiog neužsiveda.
Nepamirškite stabdžių ir padangų. Šalti stabdžių mechanizmai ir padangos sukimba prasčiau, todėl pirmus kelis kilometrus važiuokite ramiau ir venkite staigaus stabdymo. Taip pat žiemą svarbus teisingas padangų slėgis – šaltyje jis mažėja.
Tinkamai naudokite salono šildymą. Sėdynių ir vairo šildymas sušildo greičiau nei vien šiltas oro srautas, todėl neverta iškart nustatyti maksimalios ventiliatoriaus galios. Pirmiausia pasirūpinkite matomumu (stiklų atitirpinimu) ir vairuotojo komfortu, o tada didinkite bendrą salono šildymą.
Apibendrinimas. Žiema nėra priežastis ilgai varginti variklį laisvąja eiga ar bandyti greičiau išgauti šilumą staigiai „gazavus“. Trumpas pašildymas, ramus važiavimo pradėjimas ir tinkamas pasiruošimas šalčiams – geriausia strategija, padedanti automobiliui tarnauti ilgiau ir patikimiau, o žiemos rytus padaryti gerokai malonesnius.
