Viešojoje erdvėje pradėjus kelti klausimus dėl „Nemuno aušros“ finansavimo prieš 2024 m. Seimo rinkimus, „aušriečių“ vicepirmininkas Robertas Puchovičius tikina, kad sutampančios pavedimų datos iš tame pačiame mieste gyvenančių žmonių – normali praktika. Anot jo, tokie sutapimai galėjo atsirasti dėl to, kad susitikimuose su skyriais buvo kalbama apie galimybę skirti lėšų partijai.
„Normali praktika. Jeigu Šilutė ar Kelmė padarė savo narių susirinkimą, turbūt buvo pokalbis, kaip reikia paaukoti, kodėl paaukoti, kur tie pinigai bus paaukoti. Tokie dalykai gal ir buvo sutapimas, kad atvažiavo ar R. Žemaitaitis, ar dar kažkas. Tos sumos ir sutampa tomis pačiomis dienomis“, – Eltai teigė R. Puchovičius.
„Normalus dalykas, kad žmonės tarpusavyje bendrauja ir tos dienos sutampa, kai pasidaro tos aukos. (…) Gal kažkurią dieną žmonės susitiko supildyti (stojimo į partiją – ELTA) dokumentų ir paaukojo. Tikrai mes dabar laužiame iš piršto tuos dalykus ir kišamės į žmonių gyvenimus, kur tikrai nereikėtų“, – akcentavo jis.
Tuo metu komentuodamas paskelbtą informaciją, kad į partijos sąskaitą buvo vedamos tik apvalios sumos, R. Puchovičius sako, kad tai susiję su aukojusių žmonių darbo užmokesčiu.
„Ne kiekvieną dieną įsikuria nauja organizacija, ne kiekvieną dieną organizacijai reikia papildomų lėšų. (…) Normalus dalykas, kad šioje vietoje žmonės susitinka, pasikalba“, – sakė „aušrietis“.
„Tos apvalios sumos… Tai vėl čia fantazuoja. Turbūt žmogus neturėjo daryti 563 eurų pavedimo. Tas 1–2 tūkst. eurų yra vidutinis darbo užmokestis. Jeigu leidžia daryti 10 proc. auką pagal įstatymą, tai žmogus per metus vis tiek uždirba apie 15–30 tūkst. eurų vidutiniškai. Tai ir tos sumos dėl to tokios yra. Vėl norime tik kažką pritempti“, – komentavo jis.
Komunikacijos ekspertas Karolis Žukauskas ketvirtadienį paskelbė įtariantis, kad 2024 m. vasarą į „Nemuno aušros“ sąskaitą galėjo būti pervesta 130 tūkst. eurų galimai grynaisiais pinigais perduotų lėšų.
Išnagrinėjęs „Nemuno aušros“ banko sąskaitos išrašą, K. Žukauskas teigia atradęs, jog partijos rėmėjus ir jų paaukotas sumas vienija keli šalies miestai.
Be to, K. Žukauskas stebėjosi, kad partijai skiriamos pinigų sumos buvo apvalios, iš to paties miesto skyrių narių vedamos kelių dienų bėgyje.
Kiek anksčiau K. Žukauskas socialiniuose tinkluose skelbė atlikęs naują eksperimentą dėl partijos „Nemuno aušra“ finansavimo. Jis nurodė skambinęs partijos finansiniams donorams ir, prisistatęs asmeniu, tvarkančiu „Nemuno aušros“ finansus, bei užsiminęs apie paramą 2024 m., klausinėjo apie tolesnes partijos rėmimo galimybes.
Jis skambino asmenims, kurie skyrė finansinę paramą „Nemuno aušrai“ prieš 2024 m. Seimo rinkimus. K. Žukauskas paskelbė 11 pokalbių su šiais rėmėjais įrašų, kurie, jo manymu, leidžia abejoti „aušriečių“ finansavimo skaidrumu. K. Žukausko teigimu, bandyta patikrinti prielaidą, kad „Nemuno aušros“ narių skiriamos didelės įnašų sumos, net jeigu tų asmenų pajamos yra nulinės, galėjo būti pinigai iš išorės. Pokalbių metu pašnekovams komunikacijos ekspertas siūlė paremti partiją grynaisiais pinigais.
Anot jo, apvalios sumos į partijos sąskaitą buvo pervestos iš Vilniaus, Šilutės, Kelmės, Šilalės gyventojų. Pasak K. Žukausko dažnai sutapdavo, kad kelias dienas prieš šiuos pavedimus vyko „aušriečių“ pirmininko Remigijaus Žemaitaičio ar R. Puchovičiaus vizitai minimų miestų apylinkėse.
ELTA primena, kad viešojoje erdvėje kilus klausimams dėl „Nemuno aušros“ finansavimo, Vyriausioji rinkimų komisija (VRK) informavo sausį šiuo klausimu pradėjusi tyrimą. Pasak VRK atstovės Indrės Ramanavičienės, jo metu bus vertinamas ir galimas partijos rėmimas per trečiuosius asmenis.
Prokuratūra vasario pradžioje nutarė nutraukti ikiteisminį tyrimą dėl „Nemuno aušra“ rinkimų kampanijos finansavimo aplinkybių. Anot prokuratūros, toks sprendimas priimtas konstatavus, kad nebuvo padaryta veika, turinti nusikaltimo požymių. Pagal Lietuvos įstatymus, baudžiamoji atsakomybė už neteisėtai vykdytą paramą taikoma tik tuomet, jeigu suma viršija 25 tūkst. eurų.
Minimą ikiteisminį tyrimą Specialiųjų tyrimų tarnyba (STT) pradėjo pernai lapkritį po žiniasklaidos platformos „Redakcija“ paskelbtos publikacijos apie „aušriečių“ finansus. „Redakcija“ skelbė, kad Lietuvos ir Rusijos pilietybes turintis bei ryšius su milijardieriais Dmitrijumi Troickiu ir Dmitrijumi Korževu palaikęs vienas „Nemuno aušros“ steigėjų Alvydas Brusokas sumokėjo 2,5 tūkst. eurų siekiantį nario mokestį. Be to, 2,7 tūkst. eurų skyrė kaip auką rinkimų kampanijai. Nepaisant didelio finansinio įnašo, A. Brusokas rinkimuose nedalyvavo.
Tyrimo duomenimis, mažiausiai 14 žmonių, susijusių su „aušriečių“ vicepirmininku Robertu Puchovičiumi, aukojo partijai nemenkas sumas. Daugelis jų – privatūs asmenys, nedalyvaujantys politikoje, nekandidatavę ir Seimo rinkimuose. Svarstyta, ar tokiu būdu finansuojant partiją nebuvo apeinamas ribojimas, numatantis, kad vienas kandidatas aukoms ir nario mokesčiui gali skirti maždaug 40 tūkst. eurų.
Pats R. Puchovičius į partijos biudžetą įnešė 24 tūkst. eurų, o, skaičiuojant su jo artimaisiais, „Nemuno aušrai“ buvo paaukota 55 tūkst. eurų.
Gegužės pabaigoje VRK atliko tyrimą ir pripažino, kad „Nemuno aušra“ Seimo rinkimų kampanijos metu priėmė aukų iš juridinių asmenų bei nuslėpė dalį išlaidų. Pagal surinktus duomenis VRK konstatavo, kad „aušriečiai“ gavo nepiniginių lėšų iš mažiausiai trijų juridinių asmenų. Apskaičiuota, kad „Jozita“ kampanijai skyrė per 2,8 tūkt. eurų, „Tvari statyba“ – maždaug 974 eurus, o „Socium Agency“ – per 2,5 tūkst. eurų.
Rinkimų kodekse numatyta, jog juridiniai asmenys negali finansuoti rinkiminės kampanijos. Tai laikytina šiurkščiu Kodekso pažeidimu.
Kopijuoti, platinti, skelbti ELTA turinį be ELTA raštiško sutikimo draudžiama.
