Ketvirtadienį prezidentas Emmanuelis Macronas paragino Giorgią Meloni liautis „komentuoti, kas vyksta kitose šalyse“. Prieš tai Italijos ministrė pirmininkė pareiškė esanti šokiruota dėl Prancūzijoje sumušto kraštutinių dešiniųjų aktyvisto mirties.
23 metų Quentinas Deranque‘as mirė nuo galvos traumų, patirtų, kai praėjusią savaitę jį užpuolė mažiausiai šeši žmonės per kraštutinių dešiniųjų protestą Liono universitete. Pasak su tyrimu susipažinusio šaltinio, dauguma iš 11 sulaikytų įtariamųjų priklauso kraštutinių kairiųjų judėjimams.
Ši žmogžudystė pakurstė politinę įtampą Prancūzijoje prieš kovo mėnesį vyksiančius savivaldos rinkimus ir 2027 m. prezidento rinkimus. Kraštutinių dešiniųjų Nacionalinis sambūris (RN) laikomas turinčiu didžiausią galimybę laimėti aukščiausiąjį postą.
Trečiadienį G. Meloni pareiškė, kad Q. Deranque‘o nužudymas yra „žaizda visai Europai“.
„Tegul kiekvienas užsiima savo reikalais“, – atkirto E. Macronas per vizitą Indijoje.Jis taip pat sakė, kad Prancūzijoje nėra vietos „judėjimams, kurie imasi ir pateisina smurtą“.
Vykstant tyrimui dėl tyčinės žmogžudystės, sulaikyta vienuolika žmonių – aštuoni vyrai ir trys moterys. Tarp jų yra du parlamento nario Raphaelio Arnault, kraštutinės kairiosios partijos „Nenugalėtoji Prancūzija“ (LFI), padėjėjai, taip pat buvęs praktikantas.
Pasak Q. Deranque‘o tėvų advokato, šeima smerkia bet kokį raginimą smurtauti, bet kokią politinio smurto formą ir ragina išlikti ramiems ir santūriems.
Trečiadienį kraštutinių dešiniųjų Nacionalinio sambūrio lyderis Jordanas Bardella apkaltino E. Macroną ir buvusius premjerus Gabrielį Attalį bei Edouard‘ą Philippe’ą kairiųjų radikalų rėmimu.
Kopijuoti, platinti, skelbti ELTA turinį be ELTA raštiško sutikimo draudžiama.
