2023 m. „Apple“ pirmą kartą pristatė titaną kaip išskirtinę medžiagą „iPhone 15 Pro“ ir „iPhone 15 Pro Max“ modeliuose. Bendrovė tai pateikė kaip dizaino revoliuciją, pabrėždama didesnį tvirtumą, mažesnį svorį ir aukštos kokybės pojūtį.
Tačiau praėjus vos dvejiems metams „Apple“ atsisakė titano ir naujuose „iPhone 17 Pro“ bei „iPhone 17 Pro Max“ pasirinko aliuminį. Toks posūkis natūraliai kelia klausimą: ar titanas iš tiesų buvo vertas garsiai skambėjusių pažadų, ar tai tebuvo trumpalaikis rinkodaros akcentas?
1. Kodėl „Apple“ apskritai pasirinko titaną
Titanas buvo pasirinktas pirmiausia tam, kad „Pro“ serija aiškiai išsiskirtų iš kitų modelių. Titano lydinys tapo tvirtesne ir lengvesne alternatyva nerūdijančiajam plienui – „iPhone 15 Pro“ svoris sumažėjo maždaug 19 gramų. Be to, ši medžiaga geriau atsparė įbrėžimams ir įlenkimams, todėl patiko vartotojams, vertinantiems ilgaamžiškumą.
Papildomos vertės suteikė ir titano įvaizdis: jis siejamas su aukštos technologinės reikšmės sritimis, pavyzdžiui, aerokosmine pramone ar prabangių laikrodžių gamyba. „iPhone 15 Pro“ serijoje naudotas 5-os klasės titanas – tvirtas, korozijai atsparus lydinys. Vis dėlto, siekdama kompensuoti prastesnį titano šiluminį laidumą, „Apple“ viduje įdiegė aliuminio rėmą, kuris turėjo padėti efektyviau išsklaidyti šilumą. Tuo metu toks dviejų medžiagų derinys atrodė kaip modernus kompromisas tarp estetikos ir funkcionalumo.
2. Problemų grandinė, kuri „nužudė“ titaną
Vis dėlto gana greitai išryškėjo ir reikšmingi titano trūkumai. Dėl prasto šilumos laidumo kai kuriais scenarijais ėmė ryškėti perkaitimo rizika: intensyviai žaidžiant, greitai įkraunant telefoną ar atliekant kitus daug resursų reikalaujančius veiksmus. „Apple“ diegiant vis galingesnius lustus, tokius kaip A17 Pro, šilumos valdymas tapo kritiškai svarbus, o medžiagos savybės pradėjo riboti dalį teorinių našumo privalumų.
Iššūkių kilo ir gamyboje. Titaną sunkiau apdirbti: reikia specialių įrankių, lėtesnio proceso, dažniau pasitaiko broko. Tai didino savikainą. Nors pats titanas galutinę įrenginio kainą, skaičiuojant vien medžiagą, galėjo padidinti maždaug 30–40 JAV dolerių, didelis kainų skirtumas tarp „Pro“ ir bazinių modelių vartotojams buvo lengvai susiejamas būtent su titano korpusu. Kai reali nauda kasdienėje praktikoje pasirodo ribota, o kaina – aukšta, tokį pasirinkimą sunku pateisinti kaip ilgalaikį standartą.
3. Kodėl „iPhone 17 Pro“ labiau tinka aliuminis
Grįžimas prie aliuminio „iPhone 17 Pro“ modeliuose išsprendžia didelę dalį su titanu sietų problemų. Aliuminis geriau praleidžia šilumą, todėl yra praktiškesnis sprendimas valdant galingo lusto (minimo A19 Pro) ir pažangesnių aušinimo sprendimų generuojamą šilumą. Tai padeda mažinti perkaitimo riziką ir sudaro palankesnes sąlygas efektyviau išnaudoti vietą konstrukcijoje, įskaitant galimybę integruoti didesnę bateriją.
Aliuminis taip pat supaprastina gamybą: jis lengviau apdirbamas, procesai greitesni, o masinėje gamyboje tai reikšmingai mažina kaštus. Ši medžiaga geriau dera ir su aplinkosauginiais tikslais – aliuminio gamybos anglies pėdsakas paprastai mažesnis nei titano. Be to, ilgalaikės tiekimo grandinės ir perdirbimo procesai leidžia patikimiau įgyvendinti tvarumo siekius.
Dar vienas aliuminio pranašumas – platesnės dizaino galimybės. Titano atveju spalvų (apdailos) pasirinkimai yra ribotesni, o aliuminis leidžia kurti įvairesnę paletę. Dėl to atsiranda daugiau laisvės pasiūlyti ryškesnius, neįprastesnius atspalvius ir taip išskirti naują kartą vizualiai.
4. Ar titanas kada nors buvo vertas savo kainos?
Titanas tikrai turėjo privalumų, tačiau daugeliui vartotojų jie nebuvo lemiami. Nors jis didino atsparumą ir mažino svorį, šie skirtumai kasdienybėje dažnai tampa menkai pastebimi, ypač kai telefonas naudojamas su apsauginiu dėklu. Tuo pat metu aukštesnė kaina ir šiluminės rizikos nusvėrė dalį privalumų. Tai, kad „Apple“ gana greitai grįžo prie aliuminio, leidžia daryti prielaidą, jog titanas „Pro“ serijoje labiau veikė kaip įvaizdinis akcentas, o ne kaip praktiškiausias ilgalaikis sprendimas.
Vis dėlto titanas iš „Apple“ įrenginių visai nedingsta. Jis gali būti prasmingas ten, kur konstrukcinis tvirtumas tampa kritiškai svarbus, pavyzdžiui, itin plono korpuso įrenginiuose, kuriems reikia papildomo standumo. Tokiais atvejais mechaninės titano savybės atsiskleidžia gerokai ryškiau. Tačiau „Pro“ linijai, kur svarbiausia našumo, kainos ir tvarumo pusiausvyra, aliuminis dažnai pasirodo racionalesnis pasirinkimas.
5. Išvada: medžiaga svarbi, bet svarbiausia – patirtis
Perėjimas nuo titano prie aliuminio atskleidžia platesnę išmaniųjų telefonų dizaino realybę: medžiagos svarbios, tačiau kasdienėje patirtyje dažniau lemia baterijos veikimo trukmė, šiluminis stabilumas, patogumas ir bendras sistemos subalansavimas, o ne tai, iš kokio lydinio pagamintas rėmas.
Aliuminis padeda spręsti problemas, kurios išryškėjo naudojant titaną, todėl tampa praktiškesniu pasirinkimu naujausiems „Apple“ „Pro“ modeliams. Nors titanas buvo pristatomas kaip ateities medžiaga, daugeliui vartotojų jo privalumai realybėje pasirodė riboti. Sprendimas grįžti prie aliuminio signalizuoja, kad pirmenybė teikiama funkcionalumui ir tvarumui, o ne vien įspūdžiui. „iPhone 17 Pro“ atveju aliuminis nėra žingsnis atgal – tai labiau subalansuotas žingsnis tinkama kryptimi.

