Minint ketvirtąsias Rusijos plataus masto invazijos į Ukrainą metines, krašto apsaugos ministras Robertas Kaunas lankosi Kyjive, kur su ES lyderiais aptarė paramą nelygioje ukrainiečių kovoje su agresore.
Jis antradienį susitiko su Ukrainos prezidentu Volodymyru Zelesnkiu, gynybos ministru Mychailo Federovu, energetikos ministru Denysu Šmyhaliu ir Europos šalių lyderiais.
„Vis kartu aptarėme, kaip Europa turėtų padėti Ukrainai jos nelygioje kovoje su agresore Rusija“, – ministerijos išplatintame vaizdo įraše teigė Kyjive teigė R. Kaunas.
„Karas Ukrainoje prasidėjo 2014 metais, nuo tos datos Ukrainai didvyriškai ginasi, ginasi tike pati kaip valstybė ir gina mus, europiečius, nuo Rusijos imperialistinių ambicijų“, – tikino ministras.
Krašto apsaugos ministerijos (KAM) teigimu, siekiant užtikrinti kritinės infrastruktūros apsaugą Lietuva Ukrainai perduoda 30 RBS raketų – jos yra kritiškai reikalinga ginkluotė, prisidedanti prie oro gynybos stiprinimo.
R. Kaunas Šiaurės ir Baltijos šalių (NB8) susitikime taip pat akcentavo būtinybę padėti Ukrainai atremti Rusijos bandymus išnaudoti žiemos sąlygas, atakuojant civilių energetikos infrastruktūrą.
Lietuva šalčiausiu sausio–vasario laikotarpiu Ukrainai perdavė 90 generatorių, kurių vertė viršija 2 mln. eurų.
„Reaguodama į naujausias rusijos atakas, Lietuva šiuo metu taip pat ruošiasi perduoti dyzelinius generatorius, transformatorius, elektros variklius bei kitą energetikos įrangą, būtiną elektros tiekimui atkurti ir pažeistai infrastruktūrai atstatyti“, – pranešime sakė ministras.
Anot jo, nepaisant vadinamųjų „energetinių paliaubų“ retorikos, agresorė tęsia sistemingas atakas prieš Ukrainos civilinę energetikos infrastruktūrą – elektros tinklus, pastotes ir su branduolinėmis elektrinėmis susijusius objektus.
Remdama Ukrainos oro gynybą Lietuva taip pat skirs įnašą į prioritetinio Ukrainos poreikių sąrašo iniciatyvą (PURL), pagal kurią šaliai teikiama JAV pagaminta ginkluotė.
R. Kaunas pažymėjo, kad Ukrainą netrukus pasieks naujas suskystintų gamtinių dujų (SGD) krovinys iš JAV per Klaipėdos SGD terminalą.
Daugiau nei 30 Ukrainą remiančių valstybių vienijančios „Norinčiųjų koalicijos“ susitikime ministras pabrėžė tvirtą Lietuvos įsipareigojimą ir toliau teikti visapusišką paramą, remti Ukrainos siekį tapti ES nare.
„Ir toliau aktyviai sieksime, kad parama Ukrainai būtų stiprinama NATO, Europos Sąjungoje ir kituose tarptautiniuose formatuose“, – susitikime sakė krašto apsaugos ministras.
Jo teigimu, Ukrainos narystės ES siekis bus vienas iš Lietuvos strateginių prioritetų 2027 m. pirmininkaujant ES Tarybai.
Minint Rusijos pradėto karo metines Kyjive lankosi aukščiausi ES pareigūnai, tarp jų – Europos Komisijos (EK) pirmininkė Ursula von der Leyen ir Europos Vadovų Tarybos (EVT) pirmininkas Antonio Costa.
Plataus masto invaziją Rusija pradėjo 2022 m. vasario 24 d., tuomet apie 3:40 val. ryto vietos laiku pirmoji Rusijos tankų kolona įvažiavo į Ukrainos Luhansko sritį, daugelyje šalies miestų ukrainiečiai pabudo nuo pirmųjų priešo raketų smūgių.
Ketvirtosioms karo metinėms skirtus renginius temdė Vengrijos ir Slovakijos atsisakymas patvirtinti 20-ąjį Europos Sąjungos sankcijų paketą Rusijai ir 90 mlrd. eurų finansinės pagalbos planą Ukrainai.
Paskolos paketas, į kurį įeina 60 mlrd. eurų finansinė parama Ukrainos kariuomenei ir kuriam ES lyderiai uždegė žalią šviesą dar gruodį, turėjo būti oficialiai patvirtintas pirmadienį.
Tačiau jį vetavo Vengrija su Slovakija. Budapeštas savo sprendimą motyvavo nutrauktu rusiškos naftos tiekimu per Ukrainos teritoriją einančiu naftotiekiu „Družba“.
Kopijuoti, platinti, skelbti ELTA turinį be ELTA raštiško sutikimo draudžiama.
