Vyriausioji rinkimų komisija (VRK) antradienį patvirtino gavusi ir užregistravusi komunikacijos specialisto Karolio Žukausko kreipimąsi dėl, jo teigimu, galimai neskaidraus Remigijaus Žemaitaičio vadovaujamos „Nemuno aušros“ finansavimo.
„Taip, šiąnakt, apie antrą valandą nakties, Vyriausioji rinkimų komisija gavo p. Karolio Žukausko raštą su papildomai pridėtais dokumentais“, – Eltai nurodė VRK atstovė Indrė Ramanavičienė.
„Jo kreipimasis jau yra registruotas ir nukreiptas tyrimą dėl „Nemuno Aušros“ finansavimo atliekančiam VRK Politinių partijų ir politinių kampanijų finansavimo kontrolės skyriui“, – informavo ji.
Apie gautą kreipimąsi patvirtino ir Specialiųjų tyrimų tarnyba (STT) bei Generalinė prokuratūra.
„Galime patvirtinti, kad nurodytas pareiškimas gautas ir bus išnagrinėtas teisės aktų nustatyta tvarka, po ko bus priimtas procesinis sprendimas“, – Eltą informavo Generalinės prokuratūros Komunikacijos skyriaus vedėja Elena Martinonienė.
Elta taip pat raštu kreipėsi į Valstybinę mokesčių inspekciją (VMI). Institucijos atstovė nei patvirtino, nei paneigė gavusi kreipimąsi, tačiau pabrėžė, jog VMI vertina įvairią informaciją.
„VMI atlikdama mokėtojų rizikingumo vertinimą, vertina visus turimus ir mokesčių mokėtojų deklaruotus duomenis, analizuoja informaciją gautą iš trečiųjų šaltinių, taip pat ir gyventojų pranešimus bei viešai pasirodžiusią informaciją žiniasklaidoje, socialiniuose tinkluose, pan. Kai atliekat rizikingumo vertinimą VMI kyla pagrįstų klausimų, sprendžiama dėl kontrolės veiksmų inicijavimo“, – nurodė VMI komunikacijos vadovė Rūta Asadauskaitė.
Savo ruožtu Finansinių nusikaltimų tyrimų tarnyba (FNTT) trečiadienį taip pat informavo gavusi komunikacijos specialisto kreipimąsi.
„Galiu patvirtinti, kad toks K. Žukausko kreipimasis buvo gautas, informacija šiuo metu yra vertinama“, – atsakyme Eltai nurodė FNTT atstovė spaudai Modesta Zdanauskaitė.
K. Žukauskas antradienį socialiniame tinkle „Facebook“ pranešė kreipęsis į penkias institucijas: Generalinę prokuratūrą, VMI, FNTT, STT.
„Berašydamas pranešimą radau dar ir naujų kabliukų, bet juos dar reikia paanalizuoti. Taip sutapo, kad lygiai per ketverių metų invazijos į Ukrainą metines – tikiuosi, čia geras ženklas, apsivalysim ir mes. Iškart po „Radarom“ akcijos grįšiu prie kalno neperskaitytų jūsų žinučių — susisteminsiu informaciją, gal dar kas naudingo bus teisėsaugai“, – socialiniame tinkle „Facebook“ antradienį rašė K. Žukauskas.
Viešojoje erdvėje kilus klausimams dėl „aušriečių“ finansavimo, VRK šiuo klausimu dar sausio pabaigoje pradėjo tyrimą. Jo metu bus vertinamas ir galimas partijos rėmimas per trečiuosius asmenis.
Atliko eksperimentą
Kaip skelbta, komunikacijos specialistas K. Žukauskas paskelbė įtariantis, kad 2024 m. vasarą į „Nemuno aušros“ sąskaitą galėjo būti pervesta 130 tūkst. eurų galimai grynaisiais pinigais perduotų lėšų.
Išnagrinėjęs „Nemuno aušros“ banko sąskaitos išrašą, K. Žukauskas teigia atradęs, jog partijos rėmėjus ir jų paaukotas sumas vienija keli šalies miestai.
Be to, jis stebėjosi, kad partijai skiriamos pinigų sumos buvo apvalios, iš to paties miesto skyrių narių vedamos kelių dienų bėgyje.
Kiek anksčiau K. Žukauskas socialiniuose tinkluose skelbė atlikęs eksperimentą dėl partijos „Nemuno aušra“ finansavimo. Jis nurodė skambinęs partijos finansiniams donorams ir, prisistatęs asmeniu, tvarkančiu „Nemuno aušros“ finansus, bei užsiminęs apie paramą 2024 m., klausinėjo apie tolesnes partijos rėmimo galimybes.
Jis skambino asmenims, kurie skyrė finansinę paramą „Nemuno aušrai“ prieš 2024 m. Seimo rinkimus. K. Žukauskas paskelbė 11 pokalbių su šiais rėmėjais įrašų, kurie, jo manymu, leidžia abejoti „aušriečių“ finansavimo skaidrumu. K. Žukausko teigimu, bandyta patikrinti prielaidą, kad „Nemuno aušros“ narių skiriamos didelės įnašų sumos, net jeigu tų asmenų pajamos yra nulinės, galėjo būti pinigai iš išorės. Pokalbių metu pašnekovams komunikacijos ekspertas siūlė paremti partiją grynaisiais pinigais.
Anot jo, apvalios sumos į partijos sąskaitą buvo pervestos iš Vilniaus, Šilutės, Kelmės, Šilalės gyventojų. Pasak K. Žukausko dažnai sutapdavo, kad kelias dienas prieš šiuos pavedimus vyko „aušriečių“ pirmininko R. Žemaitaičio ar vicepirmininko Roberto Puchovičiaus vizitai minimų miestų apylinkėse.
ELTA primena, kad viešojoje erdvėje kilus klausimams dėl „Nemuno aušros“ finansavimo, VRK informavo sausį šiuo klausimu pradėjusi tyrimą. Pasak VRK atstovės I. Ramanavičienės, jo metu bus vertinamas ir galimas partijos rėmimas per trečiuosius asmenis.
Prokuratūra vasario pradžioje nutarė nutraukti ikiteisminį tyrimą dėl „Nemuno aušra“ rinkimų kampanijos finansavimo aplinkybių. Anot prokuratūros, toks sprendimas priimtas konstatavus, kad nebuvo padaryta veika, turinti nusikaltimo požymių. Pagal Lietuvos įstatymus, baudžiamoji atsakomybė už neteisėtai vykdytą paramą taikoma tik tuomet, jeigu suma viršija 25 tūkst. eurų.
Minimą ikiteisminį tyrimą Specialiųjų tyrimų tarnyba (STT) pradėjo pernai lapkritį po žiniasklaidos platformos „Redakcija“ paskelbtos publikacijos apie „aušriečių“ finansus. „Redakcija“ skelbė, kad Lietuvos ir Rusijos pilietybes turintis bei ryšius su milijardieriais Dmitrijumi Troickiu ir Dmitrijumi Korževu palaikęs vienas „Nemuno aušros“ steigėjų Alvydas Brusokas sumokėjo 2,5 tūkst. eurų siekiantį nario mokestį. Be to, 2,7 tūkst. eurų skyrė kaip auką rinkimų kampanijai. Nepaisant didelio finansinio įnašo, A. Brusokas rinkimuose nedalyvavo.
Tyrimo duomenimis, mažiausiai 14 žmonių, susijusių su „aušriečių“ vicepirmininku Robertu Puchovičiumi, aukojo partijai nemenkas sumas. Daugelis jų – privatūs asmenys, nedalyvaujantys politikoje, nekandidatavę ir Seimo rinkimuose. Svarstyta, ar tokiu būdu finansuojant partiją nebuvo apeinamas ribojimas, numatantis, kad vienas kandidatas aukoms ir nario mokesčiui gali skirti maždaug 40 tūkst. eurų.
Pats R. Puchovičius į partijos biudžetą įnešė 24 tūkst. eurų, o, skaičiuojant su jo artimaisiais, „Nemuno aušrai“ buvo paaukota 55 tūkst. eurų.
Gegužės pabaigoje VRK atliko tyrimą ir pripažino, kad „Nemuno aušra“ Seimo rinkimų kampanijos metu priėmė aukų iš juridinių asmenų bei nuslėpė dalį išlaidų. Pagal surinktus duomenis VRK konstatavo, kad „aušriečiai“ gavo nepiniginių lėšų iš mažiausiai trijų juridinių asmenų. Apskaičiuota, kad „Jozita“ kampanijai skyrė per 2,8 tūkt. eurų, „Tvari statyba“ – maždaug 974 eurus, o „Socium Agency“ – per 2,5 tūkst. eurų.
Rinkimų kodekse numatyta, jog juridiniai asmenys negali finansuoti rinkiminės kampanijos. Tai laikytina šiurkščiu Kodekso pažeidimu.
Kopijuoti, platinti, skelbti ELTA turinį be ELTA raštiško sutikimo draudžiama.
