Naujas Suomijoje apgintas disertacinis tyrimas rodo, kad tarp pacientų, kuriems dėl dantų kilmės infekcijų prireikia gydymo ligoninėje, vyrų yra daugiau nei moterų. Iš pažiūros paprastas, karieso pažeistas ar negydytas, infekuotas dantis blogiausiu atveju gali sukelti sunkią, net gyvybei pavojingą infekciją. Tokios komplikacijos neretai reikalauja skubaus gydymo stacionare.
„Rezultatai atspindi platesnį sveikatos iššūkį, ypač tarp jaunesnių vyrų“, – teigia Helsinkio universiteto Medicinos fakulteto odontologijos mokslų licenciatas Jussi Furuholmas. Tyrimo duomenimis, būtent jaunesni vyrai neproporcingai dažnai patenka į ligoninę dėl dantų infekcijų komplikacijų.
Disertacijoje analizuoti 2838 pacientai, gydyti Helsinkio universiteto ligoninės Burnos, veido ir žandikaulių chirurgijos skyriuje, teikiančiame skubią pagalbą. Tyrimas atskleidė, kad problema nėra pavienė – ją lemia platesni socialiniai ir elgsenos veiksniai.
Mažesnės pajamos ir gyvenimas vieniems didino hospitalizacijos riziką tiek vyrams, tiek moterims. Taip pat nustatyta, kad rūkymas ir gausus svaigiųjų medžiagų vartojimas siejosi su dažnesnėmis komplikacijomis, tokiomis kaip sepsis ar plaučių uždegimas. Šie veiksniai reikšmingai apsunkina infekcijos eigą.
Daugumą sunkių atvejų lėmė įprastos dantų infekcinės ligos, pavyzdžiui, lėtiniai uždegimai aplink danties šaknies viršūnę. Pažymėtina, kad nemaža dalis pacientų, kuriems prireikė intensyviosios terapijos, iki tol buvo laikomi visiškai sveikais. Tai rodo, jog rimtos komplikacijos gali ištikti ir žmones, neturinčius kitų lėtinių ligų.
Pasak J. Furuholmo, laiku pradėtas gydymas itin svarbus visiems – ne tik sergantiems keliomis ligomis, bet ir iš pažiūros sveikiems asmenims. Dažniausiai kalbama apie būkles, kurių galima išvengti tinkamai prižiūrint burnos sveikatą. Ankstyva diagnostika ir veiksmingas bazinis gydymas padeda sumažinti sunkių infekcijų riziką.
Esminę reikšmę turi kasdienė burnos higiena ir reguliarūs profilaktiniai apsilankymai pas odontologą. Paprasčiausias ir vienas efektyviausių būdų palaikyti dantų bei dantenų sveikatą – kruopščiai valytis dantis du kartus per dieną po dvi minutes. Taip pašalinamos apnašos – ant dantų paviršiaus susidarantis bakterijų sluoksnis.
Daugiausia apnašų kaupiasi palei dantenų kraštą. Jei jos reguliariai nepašalinamos, ilgainiui sukietėja ir virsta dantų akmenimis. Šiurkštus jų paviršius sudaro palankias sąlygas bakterijoms daugintis, todėl gali išsivystyti lėtinis dantenų uždegimas ir periodontitas.
Periodontitas – dažna lėtinė uždegiminė liga, ardanti dantį supančius audinius ir galinti turėti įtakos bendrai sveikatai. Jis siejamas su padidėjusia miokardo infarkto, insulto ir aterosklerozės rizika. Todėl burnos sveikata yra neatsiejama nuo viso organizmo būklės.
Dantų valymo kokybę gali pagerinti elektrinis šepetėlis. Rekomenduojama pradėti valyti sausu šepetėliu, ant kurio užspaudžiama dantų pastos. Vertėtų rinktis mažiau putojančią pastą, kad būtų lengviau pasiekti visas burnos vietas.
Valymą patariama pradėti nuo apatinių dantų vidinių paviršių ir susitelkti tik į šią užduotį. Stovint prieš veidrodį lengviau kontroliuoti, ar gerai pasiekiamas dantenų kraštas. Priekinius dantis patogu valyti laikant šepetėlį vertikaliai.
Nereikėtų pamiršti ir tarpdančių – jų įprastu šepetėliu išvalyti neįmanoma. Tam naudojami tarpdančių šepetėliai, kurie turėtų tvirtai, bet patogiai tilpti tarp dantų. Kartais prireikia kelių skirtingų dydžių, kad būtų tinkamai išvalyti visi tarpai ir sumažinta infekcijų rizika.

