Detroitas, Donaldui Trumpui vadovaujant, iš naujo atrado meilę dideliems, riaumojantiems varikliams.
Sušvelninus klimato kaitos reguliavimą, JAV automobilių gamintojai gavo daugiau laisvės ir gali parduoti tiek benzininių pikapų bei visureigių, kiek tik pajėgia pagaminti. Į sceną grįžta ir galingi „muscle car“ su riaumojančiais V8 bei „Hemi“ varikliais – tokie modeliai kaip „Dodge Charger“ ar „Ford Mustang Dark Horse“ šiemet vėl „dega padangas“ Detroito automobilių parodoje. Elektriniai automobiliai, kuriuos ilgus metus skatino federalinė politika, dabar tampa labiau pasirenkama alternatyva nei prioritetas.
Staigus posūkis žada naują stambių pelnų erą gamintojams. Dideli automobiliai su galingais varikliais visuomet užtikrino didžiausias pelno maržas. „Ford Motor Co.“ vadovas šiuos pokyčius net pavadino „daugiamilijardine galimybe“.
Vis dėlto ilguoju laikotarpiu toks kursas gali tapti rizikingas. Daugelyje pasaulio regionų elektromobiliai ir toliau remiami valstybės reguliavimu bei subsidijomis. Jie sėkmingai randa pirkėjų, ypač tarp technologiškai pažangių, nebrangių modelių, masiškai atkeliaujančių iš Kinijos. Jei JAV gamintojai nusisuktų nuo elektromobilių, jų pardavimai už šalies ribų galėtų smukti. Technologijų srityje jie jau atsilieka ir, siekdami apsisaugoti nuo sparčiai augančių konkurentų, tokių kaip „BYD Co.“, šiuo metu remiasi 100 % JAV muitu kiniškiems elektromobiliams.
„Jeigu jie tiesiog sugrįš į „Hemi šalį“ ir daugiau nieko nedarys, po kelių metų tai taps katastrofa – siaubinga katastrofa“, – teigė konsultacijų bendrovės „AlixPartners“ pasaulinės automobilių praktikos vadovas Markas Wakefieldas. Pasak jo, nors JAV automobilių gamintojai „iš esmės supranta, su kokiu iššūkiu susiduria, jie dar neturi pilnų planų jam įveikti“.
Automobilių koncernų vadovai žada, kad pelną, gautą iš laikinai sušvelninto reguliavimo, nukreips į elektrifikuotos ateities kūrimą. „Ford“ valdybos pirmininkas Billas Fordas, bendrovės įkūrėjo proanūkis, pabrėžė planus 2027 m. pristatyti nebrangių elektromobilių liniją, įskaitant apie 30 000 JAV dolerių kainuosiantį pikapą. Įmonė taip pat plečia benzininių–elektrinių hibridų modelių gamą.
„Mes tikrai neatsukame nugaros likusiam pasauliui, – sakė B. Fordas interviu Detroito parodoje. – Mes investuojame.“
Tačiau toje pačioje parodoje bendrovė daug dėmesio skyrė naujai „Mustang“ interpretacijai – versijai „Dark Horse SC“, kurios galia viršys 500 arklio galių, o kaina, tikimasi, peržengs 90 000 JAV dolerių ribą. „Dabar – puikus metas V8 varikliui“, – sakė „Mustang“ ženklo vadovas Ryanas Shaughnessy. – „Atlikome išsamius klientų tyrimus keliuose miestuose, vertinome įvairias jėgos pavaras, ir V8 visada buvo pirmasis pasirinkimas.“
Ir tai – ne vien klientų pageidavimas. JAV automobilių gamintojus jau seniai valdo „tikri mašinų fanatikai“, kuriems svarbus kaulus drebinantis galingo variklio riaumojimas. Jiems tylūs, švelniai riedantys elektromobiliai – net ir neįtikėtinai greiti – negali atstoti šio jausmo. Jie įsitikinę, kad daugelis amerikiečių vairuotojų jaučia tą pačią aistrą tam, ką R. Shaughnessy pavadino „V8 skambesiu ir riaumojimu“.
Volstritas dėl naujos krypties džiaugiasi bene labiausiai. „General Motors Co.“ (GM) pelnas sausį gerokai pranoko lūkesčius, todėl daugiau nei dešimt analitikų padidino tikslines akcijų kainas. „Piper Sandler“ analitikas Alexanderis Potteris rašė, kad GM „turi per didelį pelno potencialą, kad būtų galima ignoruoti“. „Ford“ padėtis taip pat gerėja: bendrovė prognozuoja, kad veiklos pelnas šiemet gali išaugti net 47 % ir pasiekti 10 mlrd. JAV dolerių. Per pastaruosius metus „Ford“ akcijų vertė pakilo beveik 50 %.
Ankstesnės aplinkosaugos taisyklės iš esmės vertė automobilių gamintojus vis didesnę pardavimų dalį skirti nulinės taršos automobiliams, kad būtų kompensuojamas benzininių „rijikų“ poveikis. Jei tikslų pasiekti nepavykdavo, įmonės turėdavo pirkti reguliacinius kreditus iš elektromobilių gamintojų, tokių kaip „Tesla Inc.“, arba mokėti baudas. GM nuo 2022 m. iki 2025 m. vidurio kreditams išleido 3,5 mlrd. JAV dolerių.
Dabar, anot „JPMorgan Chase & Co.“ analitiko Ryano Brinkmano, GM ir „Ford“ turi „milijardinius palankius vėjus“, nes Trumpas įstatymu „One Big Beautiful Bill Act“, priimtu praėjusią vasarą, šias baudas panaikino.
„Matome, kad mūsų pelningumas gerėja“, – sakė „Ford“ generalinis direktorius Jimas Farley. – „Labai laukiu šių metų.“
Kalifornija, kuri daugelį metų nustatinėjo savus, griežtesnius oro taršos standartus automobiliams, buvo nusprendusi nuo 2035 m. uždrausti naujų automobilių su vidaus degimo varikliais pardavimą. Keli kiti JAV „žalieji“ regionai ketino sekti šiuo pavyzdžiu. Tačiau Kongresas šį draudimą pernai sustabdė, o Trumpo administracija pasiūlė gerokai švelnesnius degalų ekonomijos reikalavimus: vidutiniškai 34,5 mylios už galoną (apie 6,8 l/100 km) iki 2031 m., vietoje maždaug 50 mylių už galoną (apie 4,7 l/100 km), numatytų Joe Bideno administracijos.
„Svarbiausia čia buvo ne šių ar ateinančių metų uždarbis, o tai, kaip turės atrodyti būsimasis gamybos srautas ir modelių portfelis – reikėjo gaminti mažiau vidaus degimo variklio automobilių ir daugiau elektromobilių“, – sakė GM finansų direktorius Paulas Jacobsonas po vasarį vykusio pranešimo Federalinio rezervo automobilių rinkos simpoziume. – „Tai ne apie šių ir kitų metų pelną. Tai – apie artimiausius penkerius metus.“
Už Kalifornijos – elektromobilių „širdies“ – ribų įkraunami automobiliai ir pikapai JAV sunkiai skynėsi kelią į pirkėjų garažus. Juos stabdė didelės kainos ir neplanuotas vaidmuo įnirtingame šalies kultūriniame kare. „Ford“ gruodį dėl nuostolingo elektromobilių verslo nurašė 19,5 mlrd. JAV dolerių ir paskelbė planus statomą elektromobilių gamyklą Tenesyje perorientuoti į benzininių pikapų gamybą.
GM taip pat pakeitė vienos gamyklos Mičigane planus: vietoje anksčiau numatytos elektromobilių gamybos ten bus montuojami „Chevrolet Silverado“ pikapai. Įmonė atsisakė ir 300 mln. JAV dolerių investicijos į gamyklą netoli Bafalo, Niujorko valstijoje, kurioje turėjo būti gaminamos elektromobilių pavaros, ir nusprendė vietoje to beveik 900 mln. dolerių skirti šeštosios kartos V8 varikliams. GM iš elektromobilių investicijų jau nurašė 7,6 mlrd. JAV dolerių, o „Jeep“ gamintoja „Stellantis NV“ paskelbė apie daugiau kaip 26 mlrd. JAV dolerių vertės nurašymus.
Visa ši naujoji „arklio galia“ gali palikti JAV automobilių gamintojus dar labiau atsilikusius nuo kinų konkurentų, kurie jau gamina technologiškai pažangiausius ir pigiausius elektromobilius pasaulyje. Detroite daug kalbama apie konkurencinį „tsunami“, kuris užgrius amerikiečių gamintojus, kai tik Kinijos automobilių įmonės ras būdų pralaužti prekybos barjerus, šiuo metu saugančius JAV rinką. J. Farley tai net vadina „egzistencine grėsme“.
Jei Detroitas pernelyg susitelks į V8 variklius, jis rizikuoja tapti technologijų sala, gaminančia produktus, kurių likęs pasaulis nebenori. M. Wakefieldas iš „AlixPartners“ tai palygino su Brazilija, kuri 8-ajame dešimtmetyje ateitį statė ant etanolio kaip pagrindinio kuro ir taip pasmerkė savo automobilių pramonę atsilikimui.
„Jie gamins tiek V8 variklių ir didelių pikapų, kiek tik pajėgs išvaryti pro gamyklų vartus“, – sakė konsultacijų bendrovės „Auto Forecast Solutions“ automobilių rinkos prognozių viceprezidentas Samas Fiorani. – „O likusiam pasauliui kuriant modernesnes jėgos pavaras, naujos kartos baterijas ir geresnius elektromobilius, GM ir „Ford“, ypač jos, galiausiai atsidurs dar labiau atsilikusios.“
Praėjusį mėnesį „Ford“ vadovas J. Farley kalbėjosi su administracijos pareigūnais apie galimybę leisti Kinijos automobilių gamintojams statyti gamyklas JAV kartu su vietiniais partneriais, kai amerikiečiams priklausytų kontrolinis akcijų paketas. Taip, jo teigimu, būtų apsaugotas vietinis verslas ir kartu perimtos technologijos. Vis dėlto pareigūnai, susipažinę su derybomis, teigia, kad idėja sutikta vėsiai – tikimasi pasipriešinimo Vašingtone. GM, pasak tų pačių šaltinių, Trumpo administracijai pranešė, jog prieštarauja kinų automobilių gamintojų atėjimui į rinką.
Kanada neseniai atsisakė 100 % muitų kiniškiems automobiliams ir leis į savo rinką kasmet įvežti 49 000 tokių automobilių. „BYD“ ir kitos Kinijos įmonės savo automobilius aprūpino pažangiomis technologijomis, o per pastaruosius trejus metus jų kainas sumažino 15 %. Tuo metu JAV naujų automobilių parkas brango: vidutinė naujo automobilio kaina per pastaruosius metus perkopė 50 000 JAV dolerių ir yra beveik 30 % didesnė nei 2019 m.
Vis dėlto Amerikos automobilių pramonės vadovai tvirtina, kad elektrinės ateities neatsisako.
GM, antra pagal dydį elektromobilių pardavėja JAV po „Tesla“, toliau kuria elektromobilius, o generalinė direktorė Mary Barra teigia, kad netrukus pradės siūlyti „kelis“ hibridinius modelius. „Ford“ ir „Stellantis“ planuoja pristatyti išplėstinio nuotolio elektromobilius (EREV) – naujos kartos įkraunamus hibridus, kuriuose vidaus degimo variklis važiuojant automatiškai įkrauna bateriją.
„Ford“ tikisi, kad daugiau vairuotojų, išbandę elektrifikaciją per hibridus, ilgainiui pereis prie grynųjų elektromobilių. „Iš tiesų kyla klausimas, ką pagalvos klientas, kai po trijų mėnesių supras, jog variklis nė karto taip ir neužsivedė, bet vis tiek reikia keisti tepalą“, – sakė „Ford“ elektromobilių, skaitmeninių technologijų ir dizaino vadovas Doug Field.
Tačiau kol kas Detroito automobilių gamintojai naudojasi proga brangiai pardavinėti milijonus iškastiniu kuru varomų automobilių, pasinaudodami retu reguliavimo sušvelninimu.
„Būtų beprotybė nedaryti to, kas dabar yra pelningiausia, – sakė M. Wakefieldas. – Tačiau būtų ne mažesnė beprotybė nepradėti dalies tų pinigų investuoti į tai, ko iš tikrųjų reikės, kad ateityje jie laimėtų.“
