Prieš savaitę į penktuosius metus įžengęs karas Ukrainoje nulems, ar naujos pasaulio tvarkos „trečiuoju ramsčiu“ taps Europa, ar Rusija, ketvirtadienį pareiškė Lenkijos užsienio reikalų ministras Radoslawas Sikorskis.
Bandydami išspręsti šį karą, kuris prasidėjo po to, kai Rusija 2022 m. vasario mėnesį inicijavo visapusišką invaziją, Ukrainos derybininkai ketvirtadienį Ženevoje susitinka su JAV pareigūnais.
NATO narė Lenkija ribojasi ir su Rusija, ir su Ukraina, o jos vyriausybė karo metu griežtai kritikavo Maskvą.
„Šis karas nulems, kuris veikėjas taps naujos pasaulinės galios pusiausvyros trečiuoju ramsčiu greta Jungtinių Valstijų ir Kinijos“, – sakydamas kasmetinę kalbą parlamente, kurioje jis išdėsto šalies pasaulinius prioritetus, teigė R. Sikorskis.
„Ar tai bus Rusija, ar Europos Sąjunga?“ – retoriškai klausė jis.
Lenkijos diplomatijos vadovas įspėjo, kad valstybės, tolstančios nuo numatytų normų, bus „neabejotinai pavojingos“ jo šaliai. Jis nurodė, kad „tarptautinė tvarka yra purtoma iki pamatų“.
Šie R. Sikorskio komentarai yra panašūs į pastaraisiais mėnesiais nuskambėjusias kitų politikų pastabas, kuriose atkreipiamas dėmesys į besikeičiančią pasaulio tvarką.
Kanados ministras pirmininkas Markas Carney anksčiau šiais metais pareiškė, kad pasaulio tvarka yra „lūžio įkarštyje“, o Prancūzijos prezidentas Emmanuelis Macronas įspėjo, jog tvarkai kyla „subyrėjimo“ pavojus.
R. Sikorskis savo kalboje taip pat išdėstė tvirtai proeuropietišką vizitą, kadangi vienos apklausos rezultatai parodė, kad apie ketvirtadalis lenkų pritaria išstojimui iš bloko.
„Negali būti laisvos, klestinčios ir saugios Lenkijos be stiprios Europos Sąjungos“, – teigė R. Sikorskis.
„Arba liekame vieningi, arba mus praris didesnieji“, – tikino jis.
Pasak jo, Maskvoje „jie džiaugiasi kiekvienu antieuropietiškos isterijos pademonstravimu“.
Kalbėdamas apie finansinę naudą, jis tvirtino, kad Lenkija gavo maždaug 170 mlrd. eurų daugiau, nei prisidėjo per dvi dešimtmečius trunkančią narystę ES.
Jei Lenkija išstotų iš bloko, griūtų ekonomikos aktyvumas, smuktų darbo užmokestis, o mėsos ir pieno produktų eksportas susitrauktų apie 45–50 proc.
„Ir tai būtų sklandaus atsiskyrimo nuo Sąjungos, o ne brutalaus santykių nutraukimo scenarijus“, – akcentavo jis.
Kopijuoti, platinti, skelbti ELTA turinį be ELTA raštiško sutikimo draudžiama.
