Pietinėje Velso pakrantėje, po parko zona, aptiktos iki šiol didžiausios kada nors šiame regione rastos romėnų vilos liekanos. Archeologai šį objektą jau praminė „Port Talboto Pompėjais“.
Radinys buvo aptiktas tiriant ikiindustrinį Margamo parko – esančio Port Talboto pakraštyje – paveldą. Geofiziniai tyrimai, kuriuos atliko bendrovė „Terradat“, atskleidė netikėtai didelį romėnų vilų kompleksą.
Tyrėjų teigimu, ši vila yra didžiulio masto ir pasižymi išskirtiniu išlikimo lygiu, neturinčiu analogų regione. Manoma, kad ji suteiks precedento neturinčios informacijos apie Velso nacionalinę istoriją.
Pasak projekto vadovo, dr. Alexo Langlandso, docento ir Paveldos tyrimų bei mokymo centro (CHART) bendraautoriaus, tai – nepaprastas atradimas. „Visada manėme, kad čia rasime ką nors, kas datuojama romėniškuoju–britiškuoju laikotarpiu, tačiau niekada nesitikėjome, kad radinys bus toks aiškiai susiformavęs ir turės tiek daug potencialo, kalbant apie tai, ką jis gali papasakoti apie pirmąjį mūsų eros tūkstantmetį Pietų Velse“, – teigė mokslininkas.
Vila yra senoviniame parke, todėl komanda tikisi itin gero išlikimo lygio: ši teritorija niekada nebuvo naudojama žemdirbystei ir nearta. Archeologai viliasi aptikti mozaikas, grįstas grindis, spalvotų tinkų likučius, grindinio šildymo sistemas ir net aukštos meninės vertės skulptūrų.
„Tai buvo vieta, kur valgydavo, linksmindavosi, demonstruodavo savo turtą ir galią. Beveik neabejotina, kad čia lankydavosi aukšto rango asmenys iš viso Pietų Velso, o gal net iš kitų Britanijos dalių. Šis radinys gali iš esmės pakeisti mūsų supratimą apie Romėnų Britaniją ir, be abejo, apie Romėnų Velsą bei procesus, vykusius čia III a. pabaigoje ir IV amžiuje“, – aiškino dr. Langlandas.
Vis dėlto išlieka daug klausimų dėl pastato paskirties ir jo sunykimo priežasčių.
Vila yra aptverta 43 x 55 metrų ploto tvora. Komanda svarsto, kad tai galėjo būti arba ankstyvojo geležies amžiaus įtvirtinto gyvenvietės liekanos, arba vėlyvojo Romos laikotarpio nestabilumo atspindys – t. y. poreikis gintis nuo išorės agresijos tiek iš rytų, tiek iš vakarų.
Taip pat rasta įrodymų, kad pietrytinėje komplekso dalyje stovėjo dar vienas pastatas. Manoma, kad tai galėjo būti didelė ūkinė saugykla arba su vėlesne šios vietovės istorija susijęs statinys – galbūt posėdžių salė po Romos laikotarpio vadams ir jų šalininkams.
Pirminis projekto tikslas buvo atgaivinti vietos bendruomenės susidomėjimą turtinga šio regiono istorija. Būtent čia yra Margamo abatija – cistersų vienuolynas, jau seniai žinomas kaip svarbus istorinis objektas.
Naujausi tyrimai rodo, kad romėnų kelių ilgis Europoje buvo bent dvigubai didesnis, nei manyta anksčiau. Rasti įrodymai, kad be pagrindinių magistralių romėnai tiesė ir kelius, jungusius miestus bei vilas. Manoma, kad Romos imperijos klestėjimo laikais tarp Ispanijos ir Sirijos buvo nutiesta ne mažiau kaip 300 tūkstančių kelių.
