Ligos pažyma dėl kelių dienų peršalimo ar trumpalaikio negalavimo daugeliui darbuotojų yra tapusi nepatogiu formalumu. Net ir sirgdami lengvai, žmonės priversti registruotis pas šeimos gydytoją vien tam, kad pateisintų neatvykimą į darbą. Tai kelia ne tik nepasitenkinimą darbuotojams, bet ir papildomą krūvį sveikatos sistemai.
Pastaruoju metu vis dažniau keliami klausimai, ar tokia tvarka vis dar yra pagrįsta. Eilės poliklinikose, trumpi vizitai be realios medicininės naudos ir gydytojų laiko švaistymas skatina ieškoti lankstesnių sprendimų.
Atsižvelgdama į tai, Sveikatos apsaugos ministerija pateikė siūlymą, kuris galėtų iš esmės pakeisti požiūrį į trumpalaikį nedarbingumą ir priartinti Lietuvą prie kitose Europos šalyse taikomos praktikos.
Siūloma keisti tvarką dėl pirmųjų dviejų ligos dienų
Sveikatos apsaugos ministerija (SAM) siūlo sudaryti galimybę darbuotojams pirmąsias dvi ligos dienas neatvykti į darbą be šeimos gydytojo išduoto nedarbingumo pažymėjimo. Tokiu atveju neatvykimas būtų pateisinamas darbdavio sprendimu, apie kurį jis informuotų „Sodrą“.
Pagal siūlomą modelį, lengvai susirgęs darbuotojas apie pablogėjusią savijautą informuotų darbdavį, o šis nuspręstų, ar suteikti vieną ar dvi ligos dienas be medicininės pažymos. Ligos išmoka už šį laikotarpį būtų mokama darbdavio lėšomis, kaip ir dabar, tik be gydytojo patvirtinimo.
Jeigu darbdavys su tuo nesutiktų arba darbuotojo liga truktų ilgiau nei dvi dienas, tuomet tektų kreiptis į gydymo įstaigą ir būtų taikoma įprasta nedarbingumo pažymėjimų išdavimo tvarka.
Mažiau eilių pas gydytojus ir mažesnė administracinė našta
Ministerija pabrėžia, kad tokie pokyčiai leistų sumažinti perteklinius vizitus pas šeimos gydytojus tais atvejais, kai liga yra lengva ir nereikalauja medicininės konsultacijos. Dažniausiai tai būtų peršalimas, viršutinių kvėpavimo takų infekcijos ar trumpalaikiai virškinimo sutrikimai.
Pasak sveikatos apsaugos ministrės Marijos Jakubauskienės, dabartinė tvarka verčia žmones kreiptis į gydytojus net tada, kai realios medicininės pagalbos nereikia. Tai didina eiles ir atima laiką iš pacientų, kuriems gydytojo pagalba yra būtina.
Ministerijos duomenimis, vien per 2024 metus dėl ligos vienai ar dviem dienoms buvo išduota beveik 93 tūkst. nedarbingumo pažymėjimų. Tai sudaro dešimtis tūkstančių šeimos gydytojų darbo valandų, kurios galėtų būti skirtos sudėtingesniems atvejams.
Praktika, jau taikoma kitose Europos šalyse
SAM atkreipia dėmesį, kad toks modelis nėra naujovė Europoje. Daugelyje Vakarų ir Šiaurės Europos valstybių nedarbingumo pažymėjimo pirmosiomis ligos dienomis dažniausiai nereikalaujama. Sprendimai grindžiami darbuotojo ir darbdavio tarpusavio pasitikėjimu, o gydytojai įtraukiami tik tuomet, kai liga užsitęsia.
Pavyzdžiui, kai kuriose Skandinavijos šalyse darbuotojai gali sirgti kelias dienas be medicininės pažymos, o darbdaviai patys administruoja trumpalaikį nedarbingumą. Tai laikoma efektyvesniu ir mažiau biurokratiniu sprendimu tiek darbuotojams, tiek sveikatos sistemai.
Sprendimas – ne privalomas, o pasirinkimo galimybė
Ministerija pabrėžia, kad siūlomas pakeitimas nebūtų privalomas darbdaviams. Jie patys galėtų spręsti, ar taikyti šią galimybę savo įmonėse. Tokiu būdu siekiama skatinti socialinį dialogą ir pasitikėjimą darbo santykiuose, kartu mažinant administracinę naštą.
Įstatymo projektas jau derintas su Socialinės apsaugos ir darbo ministerija bei sulaukė profesinių sąjungų palaikymo. Jei jam pritars Vyriausybė ir Seimas, naujoji tvarka galėtų įsigalioti jau kitais metais.

