Važiuojant per lietų ar ant šlapios kelio dangos vairuotojams kyla papildoma rizika – automobilis gali prarasti sukibimą su danga ir tapti nevaldomas. Viena pavojingiausių tokių situacijų yra akvaplanavimas. Toliau paaiškinama, kas tai per reiškinys, kaip jo išvengti ir kodėl kai kuriose šalyse atsirado specialus kelio ženklas, įspėjantis būtent apie šią grėsmę.
Dėl daugelį metų vykstančio Europos kelio ženklų suvienodinimo dauguma valstybių naudoja panašias ženklo formas ir reikšmes. Vis dėlto kai kuriose šalyse, pavyzdžiui, Vokietijoje, Belgijoje ar Nyderlanduose, kelio ženklų įvairovė yra didesnė – atsiranda papildomų, labiau specializuotų ženklų.
Būtent Belgijos keliuose vairuotojai jau kurį laiką gali pastebėti paslaptingą ženklą, kai kurių apibūdinamą kaip „baltas automobilis su sparnais mėlyname fone“. Iš tikrųjų tai yra informacinis ženklas GIII, įspėjantis, kad įvažiuojama į kelio ruožą, kuriame galimas akvaplanavimas. Vaizduojami tarsi sparnai yra iš šonų taškomo vandens purslų iliustracija. Šis ženklas suteikia labai svarbią informaciją apie padidėjusią slydimo riziką ir turėtų tiesiogiai paveikti vairuotojo elgesį – visų pirma pasirinktas greitis turi būti mažesnis ir atsargesnis.
Akvaplanavimas (angl. aquaplaning) – tai reiškinys, kai padangos protektorius nebesugeba pašalinti perteklinio vandens nuo kelio paviršiaus. Tarp padangos ir dangos susiformuoja vandens pleištas. Vandeniui vis labiau kauptis priešais padangą, ši nebespėja jo išstumti ir ima plaukti vandens sluoksniu. Dėl to padanga pakyla nuo kelio paviršiaus ir visiškai praranda sukibimą. Vairuotojas faktiškai netenka automobilio kontrolės – nebereaguoja nei vairo judesiai, nei stabdžiai.
Dažniausiai akvaplanavimas pasireiškia esant gausiam lietui arba netrukus po jo, kai ant kelio dar telkšo vandens sluoksniai ar balos. Štai kodėl policija nuolat primena: lyjant ar važiuojant šlapia danga būtina sumažinti greitį ir dar labiau susikoncentruoti į vairavimą.
Kaip elgtis, kai automobilis patenka į akvaplanavimą?
Internete gausu patarimų, kaip suvaldyti automobilį jam patekus į akvaplanavimo situaciją. Tačiau dauguma šių rekomendacijų orientuotos į tai, ką daryti jau įvykus reiškiniui. Saugumo požiūriu kur kas svarbiau – padaryti viską, kad akvaplanavimo apskritai neatsirastų.
Veiksmingiausia prevencijos priemonė – paprasčiausiai sumažinti greitį. Kuo automobilis važiuoja greičiau, tuo mažiau laiko padanga turi išstumti vandenį iš po protektoriaus. Jei sausu oru tam pačiam kelio ruožui tinkamas greitis būtų, tarkime, 120 km/val., tai per intensyvų lietų ar ant šlapios dangos saugiau būtų sumažinti greitį bent iki maždaug 80 km/val. Taip smarkiai sumažėja rizika, kad tarp padangos ir kelio paviršiaus susidarys vandens sluoksnis, sukeliantis akvaplanavimą.
Be greičio mažinimo, svarbu ir kiti veiksniai: geros būklės padangos su tinkamu protektoriaus gyliu, teisingas oro slėgis padangose, vengimas staigių manevrų ir elipsinių balų ar gilios provėžos, kuriose kaupiasi vanduo.
Ar Lietuvoje yra ženklas, įspėjantis apie akvaplanavimą?
Lietuvos kelio ženklų sistemoje nėra specialaus ženklo, kuris tiesiogiai įspėtų apie akvaplanavimo riziką, kaip tai daroma Belgijoje. Artimiausias pagal prasmę yra įspėjamasis ženklas A-15 „Slidi kelio danga“. Jo aprašyme nurodoma, kad ženklas įspėja apie galimą transporto priemonės slydimą dėl sumažėjusio kelio dangos šiurkštumo, kurį ypač gali lemti: pasikeitusi kelio dangos danga, nuolatinis arba periodiškas dangos drėgnumas.
Pamatęs ženklą A-15, vairuotojas turėtų elgtis labai panašiai, kaip ir Belgijoje išvydęs informacinį ženklą apie akvaplanavimą: sumažinti greitį, padidinti atstumą iki priekyje važiuojančios transporto priemonės, įvertinti kelio būklę ir priderinti vairavimo stilių prie esamų sąlygų.
